Tokią niūrią išvadą pateikė internetinis leidinys „Newsader“, remiantis vietinio šaltinio, kuris dėl grėsmės sau nenorėjo paviešinti tapatybės, pateikiama informacija.
Po mįslingo sprogimo kariniame poligone nėra aiškios tikslios rusų karių ir „Rosatom“ mokslininkų žūties aplinkybės, vykdoma totali informacinė blokada iš Rusijos valdžios pusės. Maža to, nelaimės rugpjūčio 8-ąją metu buvo elgiamasi itin keistai, kuomet radiacija apkrėstus nukentėjusiuosius vežė į paprastas rajono ligonines, vietos medikų apie galimą pavojų net neperspėjo. Radiacija paveiktus žmones jie pasitiko be spec. priemonių.
Praėjus porai dienų po avarijos buvo išjungtas radiacijos duomenų perdavimas tarptautinei stebėjimo institucijai, dar po savaitės – kitos dvi stotys Rusijoje taip pat nutraukė savo stebėjimus. Tuo metu Rusijos valdžia aiškina, kad „situacija kontroliuojama, radiacijos nėra“.
Paniką dėl bet kokia kaina siekiamos išsaugoti slaptos informacijos valdžios gretose patvirtino ir tapatybės „Newsader“ nenorėjęs paviešinti Archangelsko gyventojas. Leidinys pažymi, kad negali patikrinti šaltinio tikrumo, tačiau, dėl kritinės temos svarbos ir valdžios nenoro viešinti visuomenei jautrios informacijos, nusprendė ją atskleisti tokią, kokią praneša nenorėjęs būti paviešintas asmuo.
Informatorius: nukentėjusiųjų kraujas tiesiog išvirė
Informatoriaus teigimu, kariniame jūrų poligone sprogo išbandoma nauja sparnuotoji raketa su branduoliniu varikliu. O iš tiesų žuvo ne 5 (Rusijos Gynybos ministerija iš pradžių skelbė apie 2 žuvusiuosius, „Rosatom“ vėliau pareiškė, kad žuvusiųjų yra 5), kaip skelbiama oficialiai, o 15 žmonių.
Pasak portalo pašnekovo, visi išgyvenę sužeistieji patyrė radiacijos dozę, kuri 60 kartų viršijo normas, jiems pasveikti faktiškai nėra galimybių. Dėl kol kas neaiškių aplinkybių nukentėjusieji nebuvo vežami į Severodvinsko karinės bazės kliniką, kurioje turėjo būti tinkamų priežiūros ir gydymo priemonių tokių katastrofų atveju, o pristatyti į tris skirtingas rajono ligonines.
Apie pavojingus pacientus nebuvo perspėti nei juos transportavę sanitarinės aviacijos darbuotojai, nei medikai. Gydytojai nesiėmė reikalingų radiacijos užkrėtimo atveju priemonių ir procedūras atliko ne atitinkamų apsaugos priemonių. Netrukus nukentėjusiuosius bandyta išskraidinti į Maskvą, kur jie buvo pristatyti į specializuotą Burnaziano ligoninę. Pasak pašnekovo, iš trijų nukentėjusiųjų išskrido tik vienas: kiti mirė kelionės metu.
„Kraujo tyrimų duomenys pas juos keitėsi kas valandą: per tas kelias valandas kraujas pas juos tiesiog išvirė. Tai byloja apie siaubingą spinduliuotę. Vyriausiam iš jų tebuvo 29 metai“, – cituojamas šaltinis.
Tuo metu savo darbus atliko ir spec. tarnybos, kurios pareikalavo iš su „neeiliniais pacientais“ dirbusių medikų įsipareigoti neatskleisti informacijos.
Analogiški reikalavimai buvo išdėstyti ir vietos valdininkams: būtent tuo gali būti paaiškintas Severodvinsko administracijos sprendimas pašalinti iš savo oficialaus tinklalapio informaciją apie padidėjusį radiacijos lygį.
Šaltinio teigimu, visame Severodvinske buvo atjungti radiacijos lygį matavę prietaisai, išskyrus esantį Jagros saloje: anot „Newsader“ pašnekovo, ten buvo užfiksuota 15 mikrosivertų normą („Newsader“ pažymima, kad pašnekovas galėjo suklysti pasakodamas: jis minėjo milisivertus, o ne mikrosivertus) radiacijos rodiklis, o tai 25 kartus viršija žmogaus sveikatai leidžiamą dozę (vėlgi, pašnekovas minėjo apie 2500 kartų viršijančią normas radiaciją). Beje, 25 kartus viršijusią radiacijos dozę Archangelske užfiksavo ir „Greenpeace“ atstovai.
Pačiame viso pasaulio dėmesio centre atsidūrusiame regione yra išplitusi neoficiali rekomendacija: atsisakyti nuo vandens iš vietos vandentiekio, pieno ir žuvies produktų.
Anksčiau buvo pasirodę ir pranešimai apie gyvenvietės šalia karinio objekto evakuaciją, tačiau oficialūs valdžios atstovai pareiškė, kad tai buvo rekomendacinio pobūdžio žinutė dėl „standartinių tokiais atvejais atliekamų veiksmų, kurie gali trikdyti gyventojų veiklą“.
Medikams tyrimų rezultatų neatidavė
Sužinoję apie kontaktą su radiacija medikai turėjo apsilankyti jau minėtoje Burnaziano klinikoje, kuri specializuojasi įvairių cheminių ar radiacijos sužalojimų srityje. Tačiau, anot „Newsader“ šaltinio Archangelsko gydykloje, regiono valdžia nusprendė nutraukti medicinos personalo siuntimą į Maskvą. Maža to, tiems, kurie jau spėjo pasitikrinti, rezultatų į rankas neatidavė, kai kuriems pavyko tik nusifotografuoti, o vėliau visiems medicinos įstaigų atstovams ir išvis buvo uždrausta tiek bendrauti su žiniasklaida, tiek kalbėti su kitais asmenimis apie įvykį.
Vietos medikai pradėjo nerimauti po to, kai vienam iš tiesiogiai su sužeistaisiais kontaktavusių medikų buvo nustatytas radiacijos poveikis, tvirtinama leidinyje. Šaltinis medicinos įstaigoje taip pat tvirtino, kad nukentėjusiuosius iš sprogimo zonos ištraukę narai taip pat patyrė radiacijos poveikį. Jų likimas nėra žinomas. Leidinio kalbinto anonimu panorusio likti mediko teigimu, „jiems kasdien perpilamas kraujas, nes radiacija užmušė kaulų čiulpus ir savas kraujas neatsinaujina, o perpiltas donorų kraujas per vieną dieną yra sunaikinamas radiacijos“.
Projektas be perspektyvų
JAV ekspertai „Reuters“ minėjo, kad Baltojoje jūroje, labiausiai tikėtina, buvo išbandyta sparnuotoji raketa „Burevestnik“ su branduoliniu varikliu, kurios pasirodymą pernai anonsavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vadinęs ją „neįveikiamu ginklu“.
Amerikiečiai taip pat nustatė, kad į tą Baltosios jūros zoną atplaukė tanklaivis „Serebrianka“, skirtas surinkti branduolines atliekas. Ekspertų teigimu, jis ten galėjo pasirodyti tik su vienu tikslu – iš jūros dugno ištraukti nukritusį „Burevestnik“.
JAV žiniasklaidos teigimu, remianti amerikiečių žvalgybos pranešimais, rusai šią raketą testuoja jau 3 metus. 12 iš 13 bandymų baigėsi nesėkme. „The Diplomat“ duomenimis, 2018-aisiais būtent „Serebrianka“ iš jūros dugno jau traukė „Burevestnik“ raketą, kuri ten nukrito po eilinio nesėkmingo bandymo.
Daugelis ekspertų, tiek Vakaruose, tiek ir Rusijoje raketos su branduoliniu varikliu projektą vertina labai skeptiškai. Amerikiečiai šių bandymų atsisakė dar 1950 metais, panašiu metu kaip ir SSRS inžinieriai: tokia raketa, kaip skelbiama, ne tik itin pavojinga aplinka dėl paliekamo radioaktyvaus šleifo, tačiau ir gali būti lengvai perimta priešraketinių gynybos sistemų, nes jos paliekama žymė puikiai matosi radaruose.
