Baltarusijos gynybos ministro padėjėjas generolas majoras Leanidas Kasinskis žurnalistams sakė, kad „Wagner“ kariai galėtų naudotis buvusia šalies kariuomenės stovykla netoli Celio, maždaug už 90 km į pietryčius nuo Minsko.
Žurnalistams buvo parodytos eilės tuščių palapinių, kuriose, pasak L. Kasinskio, galėtų apsistoti iki 5 000 karių. Asipovičų apskrityje esančia stovykla naudojosi Baltarusijos kariuomenė prieš perduodant ją teritorinės gynybos pajėgoms.
L. Kasinskis sakė, kad „Wagner“ atstovai dar neapžiūrėjo stovyklos, kad įsitikintų, ar ji atitinka jų poreikius.
„Kai „Wagner“ grupė priims galutinį sprendimą, ar dislokuotis Baltarusijoje, ar ne, jie pamatys, kur ir kaip dislokuotis“, – sakė jis žurnalistams.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad samdinių vadas Jevgenijus Prigožinas yra Rusijoje, o jo kariai kol kas lieka savo stovyklose, ir iškėlė naujų klausimų dėl susitarimo, kuris padėjo užbaigti prezidento Vladimiro Putino valdžiai mestą iššūkį.
Daug kas apie susitarimą, kuriam tarpininkavo A. Lukašenka, tebėra miglota ir neaišku. Pavyzdžiui tai, ar „Wagner“ boso buvimas Rusijoje nepažeis susitarimo, pagal kurį J. Prigožinas ir jo samdiniai galėjo persikelti į Baltarusiją mainais už pažadėtą amnestiją.
A. Lukašenkos teiginio negalima nepriklausomai patikrinti, tačiau Rusijos žiniasklaida pranešė, kad J. Prigožinas neseniai buvo pastebėtas savo biure antrame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį vėl išsisuko nuo klausimų apie J. Prigožino buvimo vietą ir atsisakė komentuoti, ar jo buvimas Rusijoje nepažeidžia susitarimo.
Baltarusijos autoritarinis prezidentas atmetė prielaidas, kad samdiniai galėtų pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos, kuria Rusijos pajėgos naudojosi kaip placdarmu Ukrainos puolimui 2022 metų vasarį.
Per mažiau nei parą trukusį sukilimą J. Prigožino samdiniai greitai prasiveržė pro Pietų Rusijoje esantį Rostovą prie Dono, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė ten esantį karinį štabą ir atsidūrė maždaug už 200 km nuo Rusijos sostinės.
J. Prigožinas apibūdino tai kaip „teisingumo žygį“, kuriuo siekė nušalinti savo ilgamečius priešus – Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, kurio vadovavimą karui Ukrainoje jis kritikavo.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas.
Nutrauktas sukilimas sukėlė didžiausią grėsmę V. Putinui per daugiau nei du dešimtmečius jo valdymo.
