Vidurio Meksikos gyventojams susižavėjimą ir baimę keliantis vulkanas, vietinių vadinamas „Popo“, suaktyvėjo pastarosiomis dienomis.
Tarnybos nustatė „3-ojo laipsnio geltonąjį pavojų“ – viena padala žemesnį negu lygis, kai jau pradedamos evakuacijos, ugnikalniui ketvirtadienį ryte paskleidus tirštą dūmų ir pelenų debesį bei pradėjus iš kraterio spjaudyti žioruojančią lavą.
Pueblos valstijos kaimų gyventojai jau kelias dienas su nerimu stebi suaktyvėjusią kalno veiklą.
„Kažkurią dieną sprogimas buvo išties garsu, garsesnis negu įprasta. Jis mus pakankamai išgąsdino, kad pakiltume nuo pietų stalo ir išeitume į lauką pasižiūrėti. Visą kraterį gaubė ugnis“, – naujienų agentūrai pasakojo 68 metų Julio Cuautli, gyvenantis Santjago Chalicintlos gyvenvietėje.
„Jeigu mums lieps išvykti, taip ir pasielgsime“, – pridūrė vyras.
Didelio Popokatepetlio išsiveržimo nebuvo jau ilgiau kaip tūkstantį metų.
Vis dėlto ugnikalnis pastaruosius 25 metus yra pastebimai suaktyvėjęs. Jis laikomas vienu pavojingiausių pasaulyje, aplink šį kalną 100 km spinduliu gyvena apie 25 mln. žmonių.
Aplink ugnikalnį yra keli kaimai, o didelis išsiveržimas galėtų niokojamai paveikti netgi 1,5 mln. gyventojų turinčią valstijos sostinę Pueblą ir sostinę Meksiką. Pastarajame didmiestyje kartu su jo priemiesčiais gyvena 21 mln. žmonių.
Pagal perspėjimo sistemą, naudojamą Meksikos nacionalinio nelaimių prevencijos centro, geltonasis pavojaus lygis ragina gyventojus „likti budrius ir ruoštis galimai evakuacijai“.
Trečiasis laipsnis žymi „vidutinį ir didelį aktyvumą“; jis skelbiamas, kai vykstant išsiveržimui „didėja sprogimų intensyvumas, išmetami smarkiai įkaitę fragmentai“.
Aukštesnio – raudonojo lygio – pavojus reiškia privalomąją evakuaciją. Vis dėlto tarnybos teigia kol kas nesvarstančios tokios galimybės.
„Matome, kad (ugnikalnio) veikla kinta... (ir) dėl visa pikta priėmėme sprengimą pakeisti pavojaus lygį“, – sakė Civilinės saugos agentūros vadovas Davidas Leonas.
Agentūra paragino žmones laikytis atokiai nuo ugnikalnio, „ypač jo kraterio“.
