Ministerija nurodė, kad iki 3 tūkst. karių dalyvaus pratybose Baku, Nachičevanės eksklave tarp Irano ir Armėnijos, taip pat teritorijose, atkovotose iš armėnų separatistų.
Praėjusį mėnesį Azerbaidžanas per 24 valandas trukusį puolimą perėmė seniai ginčijamo regiono kontrolę ir nutraukė dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą.
Pratybose „Mustafa Kermal Ataturk 2023“ dalyvauja dešimtys artilerijos ginklų ir aviacija.
Anot Baku, šiomis pratybomis siekiama užtikrinti sąjungininkių kovinę sąveiką.
Šios pratybos vyksta tuo metu, kai Azerbaidžano, Armėnijos, Turkijos, Irano ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Teherane rengia derybas pagal Maskvos 2020 metais inicijuotą diplomatinį formatą – po to, kai Baku ir Jerevanas pradėjo karą dėl Kalnų Karabacho.
Šios derybos laikomos Maskvos bandymu sumažinti didėjančią Vakarų įtaką regione, kurį ji seniai laiko savo įtakos sfera.
Pastaraisiais metais Europos Sąjunga ir JAV atliko pagrindinį vaidmenį tarpininkaujant dėl taikos susitarimo tarp Armėnijos ir Azerbaidžano.
Rusijos, kuri tradiciškai tarpininkaudavo dėl Kalnų Karabacho konflikto, vaidmuo sumažėjo, nes dabar ji daugiausia dėmesio skiria savo plataus masto invazijai į Ukrainą.
Šis kalnuotas regionas, kuriame gyveno daugiausia armėnai ir kurį jie laiko savo protėvių žemių dalimi, nuo Rusijos imperijos žlugimo priklauso Azerbaidžanui.
1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, Armėnijos remiamas Kalnų Karabachas vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę.
Regiono separatistai, remiami Jerevano, tris dešimtmečius priešinosi Baku, ypač per pirmąjį Karabacho karą 1988–1994 metais ir antrąjį 2020 metais.
Pastarasis šešias savaites trukęs karas baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytu susitarimu, pagal kurį Maskva dislokavo 2 tūkst. karių taikos palaikymo kontingentą.
Tarptautinė bendruomenė niekada nepripažino nepriklausoma pasiskelbusios respublikos.
Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas pradėjo žaibišką puolimą prieš armėnų separatistų pajėgas.
Po mažiau nei parą trukusių kovų separatistų valdžia sutiko sudėti ginklus ir vėl prisijungti prie Azerbaidžano.
Beveik visi Kalnų Karabacho etniniai armėnai – apie 100 tūkst. žmonių – po šio puolimo pabėgo į Armėniją, taip sukeldami pabėgėlių krizę.