Buvęs finansų startuolio „Wirecard“ generalinis direktorius Janas Marsalekas ir Bulgarijos pilietis Orlinas Rusevas, įtariami bendradarbiavimu su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aptarė leidinio „Bellingcat“ žurnalisto Christo Grozevo pagrobimą ir nužudymą. Tai atskleidė Jungtinės Karalystės teismo bylos medžiaga.
Planavo pagrobimą ir nužudymą
Byloje kaltinamaisiais laikomi Orlinas Rusevas, Bizeris Džambazovas, Katrin Ivanova, Vania Gaberova, Tichomiras Ivančevas ir Ivanas Stojanovas. Jie buvo apkaltinti sąmokslu šnipinėti Rusijai. O. Rusevas ir B. Džambazovas kaltę pripažino. Lapkričio 28 dieną prieš teismą stoję K. Ivanova, V. Gaberova ir T. Ivančevas kaltę neigia.
Pasak bylos medžiagos, grupė Bulgarijos piliečių 2020–2023 metais Rusijos žvalgybos tarnybų užsakymu vykdė įvairias operacijas JK, Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje ir Juodkalnijoje. Skelbiama, kad jie rinko informaciją ir stebėjo žmones bei objektus, kurie „domino Rusijos valstybę“.
Prokurorai mano, kad susirašinėjimas tarp kaltinamųjų rodo, kad jie veikė kaip „komanda“, vadovaujami O. Rusevui – gaudavo žmonių ar objektų nuotraukas, rašydavo išsamias ataskaitas apie savo tikslus mainais už „dideles pinigų sumas“. Jis savo ruožtu gavo nurodymus iš J. Marsaleko, kuris laikomas „Rusijos žvalgybos tarnybų tarpininku“.
Grupė bulgarų taip pat įtariami žurnalisto Ch. Grozevo šnipinėjimu. Teisme prokurorai sakė, kad 2021 metais J. Marsalekas ir O. Rusevas susirašinėdami aptarė tyrimo atlikimo galimybes. Be kita ko, jie apsikeitė žinutėmis apie lėktuvo bilietų pirkimą netoli tos vietos, kur turėjo skristi Ch. Grozevas, apie galimybę pavogti žurnalisto nešiojamąjį kompiuterį ir telefoną, o vėliau nusiųsti juos į Rusijos ambasadą ir padegti jo turtą. Be to, jiedu aptarė galimą infiltravimąsi į leidinį „Bellingcat“, žurnalisto pagrobimą, kad jį galėtų nugabenti į Maskvą, ir net Ch. Grozevo nužudymą.
Turėjo ir kitokių planų
Tyrėjų teigimu, O. Rusevo ir J. Marsaleko vadovaujamos įtariamųjų grupės taikiniai taip pat buvo:
- „The Insider“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Romanas Dobrochotovas;
- Kazachstano politikas Bergėjus Ryskalievas, gavęs politinį prieglobstį JK;
- Kazachstano ambasada Londone, kur kaltinamasis planavo surengti „netikrą protestą“ ir perduoti informaciją apie jo „organizatorius“ Kazachstano žvalgybai, kad sustiprintų Rusijos Federacijos ir Kazachstano ryšius;
- Amerikos karinė bazė Štutgarte, kurioje, kaip įtarė kaltinamieji, buvo mokomi Ukrainos kariškiai;
- Buvęs Rusijos tyrimų komiteto darbuotojas Kirilas Kachuras, išvykęs iš Rusijos Federacijos 2021 m.
Byla taip pat atskleidė, kad grupės veiklos centras buvo vienas iš JK pakrantės viešbučių, priklausęs O. Rusevui. Bylos duomenimis, viešbutis buvo „prikimštas“ šnipinėjimo įrangos. Įtariamieji disponavo 221 mobiliuoju telefonu ir 495 SIM kortelėmis, 33 garso įrašymo įrenginiais, 55 vaizdo įrašymo įrenginiais, 258 kietaisiais diskais, 11 dronų ir kitų programėlių. Per kratas kaltinamieji taip pat turėjo 75 pasus ir asmens tapatybės dokumentus, iš kurių 55 buvo svetimi, taip pat padirbtos „Discovery Channel“ ir „National Geographic“ spaudos atstovų kortelės.
