• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švedija, kuri dėl Vengrijos ir Turkijos bandymų išgauti sau naudos, dar laukia oficialaus tapsmo NATO nare, įsipareigojo siųsti „sausumos kovinius dalinius“ dalyvauti aljanso operacijose palei Rusijos sieną. Pirmoji šalis, kurioje po beveik 200 metų neutralumo įžengs švedų kariai bus Latvija.

Švedija, kuri dėl Vengrijos ir Turkijos bandymų išgauti sau naudos, dar laukia oficialaus tapsmo NATO nare, įsipareigojo siųsti „sausumos kovinius dalinius“ dalyvauti aljanso operacijose palei Rusijos sieną. Pirmoji šalis, kurioje po beveik 200 metų neutralumo įžengs švedų kariai bus Latvija.

REKLAMA

Ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pirmadienį pareiškė, kad Stokholmas nelauks, kol jo paraišką dėl narystės ratifikuos du aljanso parlamentai Ankaroje ir Budapešte, ir siųs Švedijos karius į Latviją prie rytinės NATO sienos.

„Švedija ir jos kaimynai gyvena tiesioginiame Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą šešėlyje, – sakė U. Kristerssonas. – Tačiau Rusijos grasinimai, dezinformacija ir kibernetinės atakos yra bandymas destabilizuoti ir visą Europą.“

„Praėjusiais metais paskelbiau, kad Švedija yra pasirengusi ne tik prisidėti prie NATO oro policijos Baltijos šalyse ir bendradarbiauti stiprinant Europos oro gynybą, bet ir skirti sausumos kovinius dalinius Baltijos šalių gynybai. Šiandien galiu pranešti, kad vyriausybė ketina prisidėti sumažintu batalionu prie Kanados vadovaujamų pajėgų Latvijoje,“ – cituojamas jis „Newsweek“.

REKLAMA
REKLAMA

Kol kas neaišku, kokio tiksliai dydžio ir kaip ginkluotas bus Švedijos kontingentas. Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ citavo neįvardytus karinius šaltinius, kurie teigė, kad pajėgas sudarys apie 800 karių, kuriems talkins šarvuočiai. Švedijos kariuomenės vadas Jonny Lindforsas anksčiau laikraščiui sakė, kad pajėgos galėtų būti dislokuotos iki 2025 m. pradžios.

REKLAMA

Latvija džiaugiasi saugumo stiprinimu

Švedijos pajėgos prisijungs prie Kanados vadovaujamos bataliono dydžio kovinės grupės „Enhanced Forward Presence Presence“ (EFP), kuri yra viena iš keturių tokių junginių, dislokuotų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje ir skirtų pirmajai gynybos linijai nuo bet kokios būsimos Rusijos antžeminės invazijos į Baltijos šalis.

Latvijos gynybos ministras Andris Spruds sveikino Stokholmo paskelbtą žinią. „Džiaugiamės šiuo svarbiu sprendimu, kuris kartu su artėjančiu Švedijos priėmimu į NATO taps reikšminga investicija į regioninio saugumo ir Latvijos gynybos stiprinimą“, – rašė jis soc. tinkle „X“, anksčiau vadintame „Twitter“.

REKLAMA
REKLAMA

Kanados vadovaujamą kovinę grupę šiuo metu sudaro kontingentai iš Albanijos, Čekijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos ir Slovėnijos. Bendras karių skaičius yra apie 4 tūkst. žmonių. Pajėgų štabas yra įsikūręs Adažių kariniame miestelyje, netoli sostinės Rygos ir maždaug už 200 kilometrų nuo Rusijos sienos.

Anksčiau vyriausiasis Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Mikaelis Büdenas ir Švedijos civilinės gynybos ministras Karlas-Oskaras Bulinas paragino piliečius nepasikliauti daugiau kaip 200 metų trunkančia taika ir pasirengti karo grėsmei.

Dar vienas ir paskutinis triuškinantis smūgis visiems vatnikams.
O dabar tai bus ruskiams viskas. Jei jau švedai įsijungs į karą tai atsilupėliai ruskiai bus nušluoti nuo žemės paviršiaus
Apie 4 tūkstančių kontingentas Adažių miestelyje. Niekas Latvijoje nestato kariškių šeimoms nei mokyklų, nei darželių. Nėra jokio ažiotažo, gi Lietuvoje kažkokia nesveika panika. Adaži buvęs sovietinis dalinys-poligonas. Na atitikmuo Rukla, tik poligonas kur kas didesnis. Ryga apie 25 km. Tai kur čia šuo pakastas, kad latviai viską tvarko kitaip, nei panikos viršininkai Lietuvoje?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų