Užfiksavę šimtų vienerių metų amžiaus vaikų nervinį aktyvumą, tyrimo autoriai nustatė, kad tie, kurių motinos kas mėnesį gaudavo didesnes grynųjų pinigų išmokas, parodė daugiau aukšto dažnio smegenų bangų, susijusių su didesniais pažintiniais gebėjimais, aktyvumą, palyginti su tais, kurių tėvai gavo mažesnes sumas.
Tyrime pateikiami duomenys iš didelio atsitiktinių imčių kontrolinio tyrimo, vadinamo „Baby’s First Years“, tiriant, kaip gerovės išmokos gali sumažinti neigiamą skurdo poveikį kūdikio smegenų vystymuisi.
Iš viso tyrime dalyvavo 1000 naujų mamų iš mažas pajamas gaunančių šeimų, nors dėl COVID-19 pandemijos sukeltų sunkumų tyrėjai galėjo užfiksuoti tik 435 kūdikių smegenų veiklą praėjus vieneriems metams po gimimo.
Visos mamos buvo atsitiktinai paskirtos gauti arba 333 JAV dolerių, arba 20 JAV dolerių per mėnesį iš karto po gimdymo. Šios išmokos, finansuojamos labdaros, ir toliau bus mokamos, kol vaikams sukaks ketveri metai ir keturi mėnesiai.
„Daugelį metų žinojome, kad augant skurde vaikams gresia gauti mažesnius pažymius mokykloje, mažesnį uždarbį ir turėti prastesnę sveikatą, – paaiškino tyrimo autorė Kimberly Noble. – Tačiau iki šiol negalėjome pasakyti, ar pats skurdas lemia vaiko raidos skirtumus, ar augimas skurde yra tiesiog susijęs su kitais veiksniais, sukeliančiais tuos skirtumus.“
Naudodami elektroencefalografiją (EEG) kūdikio smegenų veiklai išmatuoti praėjus metams po gimimo, tyrėjai išsiaiškino, kad didesnę paramą gaunančiųjų grupėje buvo užfiksuotos didesnės aukšto dažnio smegenų bangos alfa, beta ir gama juostose, nei mažesnę paramą gaunančiųjų grupėje.
„Įrodyta, kad atsirandantys smegenų veiklos modeliai yra susiję su vėlesniu pažinimo įgūdžių vystymusi“, – aiškina autoriai ir priduria, kad aukšto dažnio smegenų bangos yra susijusios su geresniais kalbos gebėjimais ir geresniu socialiniu bei emociniu apdorojimu.
„Visas sveikas smegenis formuoja jų aplinka ir patirtis, ir mes nesakome, kad viena grupė turi „geresnes“ smegenis, – sako K. Noble. – Tačiau dėl atsitiktinių imčių plano žinome, kad 333 JAV doleriai per mėnesį turėjo pakeisti vaikų patirtį ar aplinką, ir kad jų smegenys prisitaikė prie tų pasikeitusių aplinkybių.“
Todėl autoriai daro išvadą, kad gerovės išmokos iš tikrųjų keičia kūdikių nervinės veiklos modelius, nors reikia daugiau dirbti, kad būtų galima nustatyti, kuri patirtis ypač skatina ryšį tarp didesnės materialinės gerovės ir smegenų vystymosi.
Per ateinančius metus mokslininkai planuoja ištirti, kaip motinos išleisdavo gautus papildomus pinigus ir kaip tai paveikė šeimos santykius ir įtampą šeimoje.
Taip pat svarbu pažymėti, kad dar nėra žinoma, ar šiame tyrime nurodyta nervinė veikla iš tikrųjų paveiks kurio nors iš vaikų protinius gebėjimus jiems augant. Dėl šios priežasties mokslininkai ketina ir toliau stebėti kiekvieną vaiką, kad nustatytų, ar šie ankstyvieji pokyčiai išlieka po pirmųjų metų ir kaip tai gali paveikti jų pažinimo ir elgesio raidą.
