2012 m., kai tuometinis JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta paskelbė apie dviejų kovinių brigadų – maždaug 8 tūkst. karių – išvedimą iš Europos siekiant sumažinti karines išlaidas, Vakarų Europos vyriausybės į tai reagavo vangiai. Tačiau kai JAV prezidentas D. Trumpas šiemet užsiminė apie galimą JAV pajėgų pasitraukimą iš Europos, tai sukėlė sukrėtimą Europos sostinėse, rašo „Euronews“.
Skirtumas tas, kad tuomet L. Panetta pabrėžė, jog Amerikos saugumo įsipareigojimai Europai ir NATO lieka tvirti. Tuo tarpu D. Trumpas pagrasino neapsaugoti tų NATO narių, kurios, jo nuomone, per mažai skiria lėšų gynybai. Be to, jo paties viceprezidentas ir gynybos sekretorius šiemet liūdnai pagarsėjusiame privačiame pokalbyje išsakė niekinančius komentarus Europos sąjungininkų atžvilgiu, o gynybos vadovas Pete'as Hegsethas, kaip rašo „The Atlantic“, išreiškė „panieką Europos išlaikytinėms“.
„Pranešimai apie JAV karių išvedimą – visiškai klaidingi“
Per įvykusį NATO viršūnių susitikimą kalbos apie JAV karių išvedimą iš Europos kiek aprimo. Vis dėlto Europos diplomatai nuogąstauja dėl D. Trumpo pareiškimų.
Tai pakankama priežastis paklausti aukščiausio lygio JAV karinių ekspertų, ar jie mano, kad masinis JAV karių išvedimas iš Europos yra realus, ir kokį poveikį toks žingsnis turėtų Jungtinėms Valstijoms logistikos, finansų ir politikos požiūriu.
JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris – išsilavinęs teisininkas, kurio užduotis vis dažniau tampa nervingų Europos sąjungininkų raminimas, teigė: „Žiūrėkite, Europos saugumas yra mano prioritetas. Amerikai reikia sąjungininkų, mes negalime visko padaryti vieni. O pranešimai apie JAV karių išvedimą – visiškai klaidingi. Viską aptarsime su savo partneriais.“
Pagal JAV Europos vadavietės (EUCOM) duomenis, šiuo metu Europoje dislokuota apie 84 tūkst. aktyvių JAV karių. Šis skaičius kinta dėl pratybų bei rotacijos.
Pavyzdžiui, po 2022 m. Rusijos visapusiško įsiveržimo į Ukrainą, apie 20 tūkst. JAV karių buvo perkelti į šalia Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos esančias šalis, siekiant sustiprinti regiono saugumą.
Per karą karių skaičius svyravo nuo maždaug 75 tūkst. iki 105 tūkst., daugiausia iš oro pajėgų, kariuomenės ir laivyno. Dauguma jų dislokuoti Vokietijoje (40 tūkst.), Lenkijoje (14 tūkst.), Italijoje (13 tūkst.) ir Jungtinėje Karalystėje (10 tūkst.). Likusieji išsibarstę visoje Europoje – nuo Norvegijos iki Turkijos.
Praktiniu požiūriu JAV pajėgų pasitraukimas iš Europos – logistinis iššūkis, reikalaujantis daug laiko.
„Jei tai būtų daroma sistemingai, procesas užtruktų daug mėnesių, tikriausiai bent metus“, – sakė Markas Cancianas, atsargos pulkininkas bei Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Vašingtone vyresnysis patarėjas.
Ir pridūrė: „Reikėtų išgabenti visą techniką, kiekvieną tanką, paskui – karių šeimas ir tik tada pačius karius Iš viso tai paliestų iki ketvirčio milijono žmonių – gal net daugiau.“
Ar D. Trumpas imsis tokio strateginio ir politinio sprendimo, kurio pasekmės greičiausiai paaiškėtų jau pasibaigus jo kadencijai, abejotina, mano Ianas Lesseris, vyresnysis „German Marshall Fund“ (GMF) analitikas.
„Trumpas jau pirmosios kadencijos metu bandė išvesti dalį karių iš Europos, bet susidūrė su JAV saugumo bendruomenės pasipriešinimu. Galiausiai planai buvo sustabdyti prezidento Bideno“, – pažymėjo jis.
„Trumpas nenori atrodyti silpnas“
Išvedimą turėtų patvirtinti ir JAV Kongresas, o tai – toli gražu neužtikrinta, atsižvelgiant į stiprią paramą gynybai, ypač Senate. Neseniai respublikonas Lindsey Grahamas ir demokratas Richardas Blumenthalas pateikė dvipartinį siūlymą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai, kuriam, kaip pranešama, pritaria net 90 iš 100 senatorių.
„Trumpas nenori atrodyti silpnas. Tačiau dramatiškas JAV karinės įtakos Europoje sumažinimas būtent taip ir atrodytų“, – pridūrė I. Lesseris.
Be to, dauguma JAV pajėgų Europoje nėra kovinės brigados, o logistinę infrastruktūrą aptarnaujantys padaliniai – ypač Vokietijoje.
Pavyzdžiui, Ramšteino oro bazė ir šalia esantis Landštulio medicinos centras – didžiausia JAV ligoninė už šalies ribų – ilgą laiką atliko esminį vaidmenį karinėje paramoje, ypač Artimuosiuose Rytuose.
„Būtų nelogiška skelbti apie JAV karių išvedimą iš Europos tuo metu, kai tarp Izraelio ir Irano tvyro įtampa“, – sakė buvęs JAV ambasadorius Williamas Courtney's, dabar dirbantis vyresniuoju moksliniu bendradarbiu analitiniame centre „RAND Corporation“.
Be to, D. Trumpas dar tikisi tarpininkauti Ukrainos kare. „Jis siejo JAV karių išvedimą su viltimi, kad karas baigsis ir pagerės santykiai su Maskva. Tačiau tam nėra jokio pagrindo – Rusijos ir Ukrainos pozicijos pernelyg išsiskiria“, – pabrėžė jis.
Jeigu JAV kariai būtų išvesti, Europa turėtų perimti visą karinę infrastruktūrą, kurią dabar teikia JAV. Tai – bazės, mokymo poligonai, ginkluotė, šaudmenys, administracija, žvalgyba ir kt.
Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) tyrimas rodo, kad JAV indėlio pakeitimas europiniais pajėgumais kainuotų apie 1 trilijoną dolerių (870 mlrd. eurų).
Nėra aišku, kiek JAV mokesčių mokėtojams kainuotų karių išvedimas. Nė vienas cituotų ekspertų nesiryžo pateikti skaičių, todėl nė vienas jų nemano, kad toks sprendimas yra tikėtinas.
„Jokiu būdu“, – teigė Danielis Runde, Vašingtone įsikūrusios konsultacinės įmonės „BGR Group“ vyresnysis patarėjas ir knygos „The American Imperative: Reclaiming Global Leadership through Soft Power“ autorius.
„Trumpas to nedarys. Jo tikslas – priversti europiečius skirti 5 proc. BVP gynybai. Ir tada jis pereis prie kito klausimo“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
