Viena iš ypač didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų vadinama bis-perfluoralkil sulfonimidu (bis-FASI), kuri šiuo metu nereglamentuojama, tačiau buvo nustatyta, kad ji yra tokia pat toksiška kaip ir liūdnai pagarsėjusi PFOA, randama pesticiduose, vandeniui atspariose dangose ir tam tikrų rūšių dažuose, skelbia portalas „Daily Mail“.
Galimi rimti sveikatos sutrikimai
PFAS vadinamos „amžinomis cheminėmis medžiagomis“, nes suvartotos jos niekada neišsiskiria iš organizmo.
Jos siejamos su rimtomis sveikatos problemomis, įskaitant vėžį, padidėjusį cholesterolio kiekį, sumažėjusią inkstų funkciją, skydliaukės ligas, mažą vaisingumą, nuslopintą imuninę sistemą ir mažą kūdikių gimimo svorį.
Be to, baiminamasi, kad jie turi įtakos kūdikių ir vaikų augimui, mokymuisi ir elgesio raidai.
PFAS cheminių medžiagų anksčiau buvo rasta maisto produktuose, įskaitant šviežius vaisius ir daržoves, dėl pesticidų taršos.
Poveikis klimato krizei
Ličio jonų akumuliatoriai laikomi svarbia augančios švarios energijos infrastruktūros dalimi. Jų yra elektromobiliuose, mobiliuosiuose telefonuose, medicinos prietaisuose, išmaniuosiuose laikrodžiuose, nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir kitoje elektronikoje.
Numatoma, kad per ateinantį dešimtmetį jų paklausa augs eksponentiškai. Tačiau akumuliatoriai veikia tik tam tikrą laiką, kol juos reikia pakeisti.
Šiuo metu perdirbama tik penki procentai ličio jonų baterijų, o tyrimuose prognozuojama, kad iki 2040 m. į sąvartynus jų pateks iki aštuonių milijonų tonų.
Teksaso ir Šiaurės Karolinos (JAV) universitetų mokslininkai ištyrė 75 paviršinio vandens, 5 vandentiekio vandens, 2 požeminio vandens, 1 sniego, 15 nuosėdų ir 21 dirvožemio mėginius iš 87 pasaulio vietų, įskaitant Europos valstybes.
Jie rado bis-FASI cheminių medžiagų iš akumuliatorių gamybos gamyklų ir teritorijų, kuriose jos buvo išmestos.
Duomenys taip pat rodo, kad bis-FASI išmetimas į orą gali palengvinti pernešimą dideliais atstumais, o tai reiškia, kad gali būti paveiktos ir toli nuo gamybos vietų esančios teritorijos.
Teksaso technikos universiteto profesorė Jennifer Guelfo sakė: „Mūsų rezultatai atskleidžia dilemą, susijusią su švarios energijos infrastruktūros gamyba, šalinimu ir perdirbimu. Labai svarbu mažinti CO2 išmetimą, taikant tokias naujoves kaip elektromobiliai, tačiau tai neturėtų sukelti šalutinio poveikio – didesnės PFAS taršos. Turime palengvinti technologijas, gamybos kontrolę ir perdirbimo sprendimus, kurie padėtų kovoti su klimato krize neišskiriant labai pasipriešinančių teršalų“.
Medžiaga nesuyra, todėl gali amžinai išlikti aplinkoje
Atlikus kelių JAV savivaldybių sąvartynų teritorijų analizę, nustatyta didelė bis-FASI koncentracija, o tai rodo, kad šie junginiai gali patekti į aplinką šalinant gaminius, įskaitant ličio jonų baterijas.
Toksiškumo tyrimai parodė, kad bis-FASI koncentracija, panaši į tą, kuri nustatyta mėginių ėmimo vietose, yra labai pavojinga žuvims.
Bis-FASI toksiškumas žmonėms dar nėra ištirtas, nors kiti, geriau ištirti PFAS yra susiję su įvairiais rimtu, kenksmingu poveikiu sveikatai.
Atlikus bandymus paaiškėjo, kad bis-FASI nesuyra oksidacijos metu, todėl jie gali amžinai išlikti aplinkoje.
Tačiau tyrėjai nustatė, kad bis-FASI koncentraciją vandenyje galima sumažinti naudojant granuliuotą aktyvuotąją anglį ir jonus.
Lee Fergusonas iš Djuko universiteto Šiaurės Karolinoje sakė: „Šie rezultatai rodo, kad PFOA ir PFOS skirti valymo metodai gali pašalinti ir bis-FASI. Turėtume pasitelkti mokslininkų, inžinierių, sociologų ir politikos formuotojų žinias, kad galėtume kurti ir skatinti naudoti švarios energijos infrastruktūrą, kartu mažindami poveikį aplinkai. Turėtume pasinaudoti dabartinių energetikos iniciatyvų dinamika, kad užtikrintume, jog naujos energetikos technologijos būtų tikrai švarios“.
Tyrimas parodė, kad bis-FASI naudojami ličio jonų baterijų elektrolituose ir rišikliuose. Kitos akumuliatoriuose naudojamos cheminės medžiagos neatitinka PFAS apibrėžties.
