Tokius apklausos duomenis pirmadienį per spaudos konferenciją pateikė Ekonominės strategijos centro vykdomasis direktorius Hlebas Vyšlinskis, praneša „Ukrinform“.
„Mes atlikome jau tris tyrimo apie Ukrainos pabėgėlių būklę ir nuotaikas bei jų negrįžimo poveikį Ukrainos ekonomikai etapus. Pirmiausia matome reikšmingus neigiamus ukrainiečių, kurie planuoja grįžti, dalies pokyčius. 2022 metų lapkritį planavo grįžti 50 proc. respondentų, 2023 metų gegužę tokių buvo 41 proc., o 2024 metų sausio mėnesio apklausos duomenimis, tokių liko tik 26 proc.“, – sakė H. Vyšlinskis.
Jis pridūrė, kad, vertinant absoliučiais dydžiais, šie duomenys yra „gana apytikriai“, tačiau „į jų dinamiką reikėtų atkreipti dėmesį“.
Ekspertas pažymėjo, kad vis daugiau ukrainiečių gyvenimą svečioje šalyje vertina geriau nei prieš priverstinį išvykimą, ypač kalbant apie vaikus.
„Taip pat gerokai padaugėjo mūsų tautiečių užsienyje, kurių pajamos pasiekė lygį, turėtą iki išvykimo iš Ukrainos“, – sakė specialistas, pridurdamas, kad „tai bloga žinia“ valstybei migrantų grįžimo kontekste.
Tarp veiksnių, kurie paskatintų ukrainiečius grįžti, jis įvardijo galutinę karo pabaigą arba karo veiksmų ir oro smūgių nutraukimą, aukštesnį pragyvenimo lygį Ukrainoje ir galimybę susirasti gerai apmokamą darbą. Tačiau, anot sociologų, net ir karo pabaiga nepadės grąžinti tų žmonių, kuriems pavyks adaptuotis demokratinėse šalyse.
„Svetur liksiančių pabėgėlių skaičių vertiname pagal tris scenarijus: optimistinį, vidutinį ir pesimistinį. Mūsų skaičiavimais, pagal optimistinį scenarijų, iš tų 3,6 mln. ukrainiečių, kurie šiandien yra demokratinėse šalyse, pasibaigus karui ten liks 1,4 mln., pagal vidutinį – 2 mln., pagal pesimistinį scenarijų – 2,3 mln.“, - pareiškė H. Vyšlinskis.
Jo nuomone, valstybės lygiu vieno šios problemos sprendimo nėra. Vienas iš variantų galėtų būti „laisvo judėjimo“ režimo įvedimas tarp šalių, kuriose gyvena ukrainiečiai, ir Ukrainos.
Eurostato duomenimis, šiuo metu ES šalyse yra 4,2 mln. pabėgėlių ukrainiečių.
