Prancūzijoje, Rumunijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Danijoje ir kitose Europos šalyse protestuojama prieš vakcinavimą, kaukių dėvėjimą viešose vietose. Protesto akcijos pratrūksta ir susidūrimais su policija, o socialiniuose tinkluose yra aktyviai platinamos konspiracijos teorijos.
Kalba ir apie koncentracijos stovyklas
Daugeliu atvejų antivakseriai veikia susibūrę į „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų grupes, kur dalijamasi toli gražu ne labiausiai patikrinta informacija.
Pavyzdžiui, vienas iš protesto akcijos Rumunijoje dalyvių, dėvėjęs geltonos Dovydo žvaigždės simbolį su užrašu „Nevakcinuotas“ DW žurnalistams pasakojo, kad „kitais metais mes jau turėsime koncentracijos stovyklas“.
„Skaičiau anglų kalba straipsnį, kad Niujorko valstijoje buvo patvirtintas įsakymas, leidžiantis tuos, kurie kelia pavojų visuomenės sveikatai, neribotam laikui perkelti į stovyklas“, – aiškino kitas protesto akcijos dalyvis.
Jis pridūrė, kad nežino, ar tai tikrai teisybė, nes nėra lankęsis JAV. Nepaisant to, jis buvo įsitikinęs, kad „JAV yra 300 koncentracijos stovyklų tinklas, jie taip pat turi giljotinas“.
Prancūzija, kurioje statistiškai yra itin žemas pasitikėjimas vakcinomis net ir Europos mastu, tai siejama su istorinėmis ir kultūrinėmis ypatybėmis. Paryžiaus universiteto geopolitikos ekspertė Lucie Guimier pažymėjo, kad skeptiškumas vakcinoms šalyje pasireiškia dėl kelių priežasčių.
„Viena vertus, tai yra mūsų socialinė ir politinė istorija. Teisybė, kad Prancūzijoje iš valdžios tikimasi labai daug ir tuo pačiu ji vertinama labai kritiškai“, – tvirtino ji.
Ekspertės teigimu, tai taip pat yra tam tikras „prancūziškas paradoksas“, nes žmonės „labai saugo savo individualias laisves, atsisako valstybės kišimosi į privatų gyvenimą“, tačiau tuo pat metu Prancūzija yra viena didžiausių vaistų vartotojų pasaulyje.
Nepaisant tam tikros visuomenės dalies demonstruojamo skeptiškumo, šiais metais Prancūzija pritrūko vakcinos nuo gripo dėl išaugusios jos paklausos. Šalyje 2018-aisiais taip pat buvo įvestos septynios privalomos vakcinos vaikams, bendrą jų skaičių padidinus iki vienuolikos.
Dalis žmonių gali būti paveikti ankstesnių skandalų sveikatos apsaugos srityje. Pavyzdžiui, dažnai minimas dar praėjusio amžiaus pabaigos skandalas, kuomet apie tūkstantį hemofilija sergančių žmonių gavo ŽIV infekuoto kraujo.
„Po stambių sveikatos srities skandalų, krenta pasitikėjimas vakcinomis, net jeigu tai ir nėra pagrįsta“, – aiškina L. Guimier.
Kodėl plinta antivakserių judėjimas
Rumunijoje nuvilnijusios protesto akcijos paskatino sociologus pasidomėti šiuo pandemijos sukeltu fenomenu.
„Labiausiai pažeidžiami konspiracijos teorijoms nėra mažiausiai išprusę žmonės, o labiau vidurinį ir net aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys – gal todėl, kad galvoja esantys geriau informuoti“, – DW cituojamas Bukarešto universiteto sociologas Catalinas Stoica. Iš pirmo žvilgsnio tai gali stebinti, tačiau iš esmės tai tėra fenomenas, vadinamas „kompetencijos iliuzija“.
Jo teigimu, kitas svarbus faktorius – socialiniai kontaktai: „Mažai bendraujantys su draugais ir šeimos nariais žmonės yra pažeidžiamesni“.
Maža to, C. Stoica pažymėjo, kad vyresnio amžiaus rumunai yra labiau paveikiami konspiracijos teorijų už jaunesnius žmones. Jis pareiškė, kad tai gali būti šalyje ilgus metus veikusios komunistų diktatūros pasekmė. Prieš 30 metų visa žiniasklaida buvo cenzūruojama, todėl „gandai ir konspiracijos teorijos buvo svarbus informacijos šaltinis“.
Ar skeptiškumas vakcinoms susijęs su pasitikėjimu valdžia?
Praėjusių metų pabaigoje atliktoje „Nature“ keliolikos tūkstančių žmonių iš penkių žemynų apklausoje nustatyta, kad žmonės, kurie labiau pasitiki savo valdžia, labiau linkę ir skiepytis.
„Tai susiję su tuo, kad vakcinaciją visame pasaulyje labai reguliuoja valdžia, rekomenduoja valdžia, o kartais dar ir reikalauja ar įpareigoja skiepytis“, – sakė dr. Heidi Larson, Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos Patikimumo vakcinoms projekto direktorė.
„Jei turite kokių nors su valdžia susijusių problemų arba jaučiate nepasitenkinimą tuo, kad su jumis elgiamasi kaip su marginalizuota grupe, ar tiesiog dar yra tam tikra politine jėga valdžioje, pajutote, kad jus tai išduoda, jūs gerai pagalvosite, prieš priimdami vakciną, dėl kurios jie nusprendžia, jie reguliuoja ir gali pareikalauti“, – pridūrė viena iš „Nature“ tyrimo autorių.
Požiūris į vakcinas ar valdžią gali keistis ir priklausomai nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, Italijoje pirmosios koronaviruso bangos metu buvo demonstruojama daug pasitikėjimo ekspertais, valdžios institucijomis, visuomenės apsaugos politika, o antrosios bangos metu šis pasitikėjimas gerokai suskeldėjo, pažymėjo Bergamo universiteto mokslininkė Andrea Rubin.
Europos Komisija nori pokyčių socialiniuose tinkluose
Europos Komisija (EK) neseniai paragino socialinius tinklus aktyviau imtis faktų tikrinimo ir keisti vidinius informacijos apdorojimus taip, kad tai leistų sumažinti platinamos dezinformacijos kiekį.
Pagal Briuselyje redaguojamas taisykles, tokios bendrovės kaip „Facebook“, „Google“ ir „Twitter“ turėtų nurodyti, kodėl konkreti informacija yra paskleista ir įrodyti, kad melaginga informacija yra blokuojama.
Šios naujos taisyklės yra savanoriškos, tačiau jos veiktų kartu su planuojamu įvesti skaitmeninių paslaugų aktu, kuris numato, kad bendrovės gali sulaukti iki 6 proc. savo metinių pajamų siekiančios baudos, jeigu nesugebės užtikrinti nelegalaus turinio pašalinimo, įrodžius padarytą žalą. Net ir tokioms pokalbių platformoms, kaip „WhatsApp“, taip pat gali būti taikomos naujos taisyklės.
Socialinius tinklus administruojančios bendrovės, kurios sutiks su „savanoriškomis taisyklėmis“ ir jas taikys, „parodys, kad tvarkosi su melagingos informacijos platinimu ir išvengs finansinių nuobaudų“, rašoma „The Guardian“.
EK viceprezidentės Veros Jaurovos teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos, kaip naujosios taisyklės veiks, o įsiteisės jos nuo 2022-ųjų. Jos teigimu, šiuo metu vyksta didelio masto antivakcinacijos kampanija, kuri „gali realiai sutrikdyti mūsų pastangas vakcinuoti žmones ir atsikratyti kovido“.
„Mes taip pat matome poveikį ne tik asmenims, bet ir demokratinėms sistemoms rinkimuose, nes rinkimų pergalę gali lemti mikrokryptingumo ir tikslinės technikos derinys, o šito mes Europoje matyti nenorime“, – aiškino ji.
V. Jaurovos teigimu, EK neturi jokio noro riboti žodžio laisvės, tačiau socialiniams tinklams derėtų didinti savo efektyvumą faktų tikrinimo klausimu.„Google“, „Facebook“, „Twitter“, „Microsoft“ ir „TikTok“ pasirašė ankstesnį elgesio socialiniuose tinkluose kodeksą dar 2018-aisiais, tačiau jis dažnai nepasiteisina dėl neįgyvendinamo dezinformacijos demonetizavimo.
