A. Irvine‘as 1924 m. kartu su savo tautiečiu George‘u Mallory‘iu mėgino įkopti į 8 848 metrų aukščio Everestą. Paskutinį kartą vyrus matė 1924 m. birželio 8 d. likus keliems šimtams metrų iki viršūnės. Nuo tada jie laikyti dingusiais.
G. Mallory‘io palaikai rasti 1999 m., o A. Irvine‘o likimas iki šiol buvo neaiškus. Iki šiandien spėliojama, ar A. Irvine‘as ir G. Mallory‘is prieš mirtį pasiekė viršūnę – beveik trimis dešimtmečiais anksčiau nei Edmundas Hillary‘is ir Tenzingas Norgay‘is, kurie 1953–iaisiais stovėjo ant viršukalnės ir nuo tada laikomi pirmaisiais žmonėmis, kuriems pakluso Everestas.
Rasti A. Irvine‘o palaikai pagaliau galės „papasakoti visą istoriją apie tai, kas tikriausiai įvyko“, – žurnalui „National Geographic“ sakė jo giminaitė Julie Summers. Alpinisto palikuonys pasisiūlė pateikti DNR mėginius, kad būtų galima užtikrintai identifikuoti palaikus.
A. Irvine‘ui buvo 22 metai, kai jis dingo Evereste. Jis ir G. Mallory‘is 1924 m. birželio 8 d. leidosi į paskutinįjį kopimo į viršūnę etapą. Popiet jų ekspedicijos nariai matė juos paskutinį kartą.
Manoma, kad A. Irvine‘as su savimi turėjo fotoaparatą. Jei jis būtų rastas, galimai būtų įminta mįslė, kas iš tikrųjų pirmieji įkopė į Everestą. Fotografas ir režisierius Jimmy‘is Chinas, priklausęs „National Geographic“ filmavimo komandai, sakė, kad aptikta A. Irvine‘o koja susiaurina dingusio fotoaparato „paieškų teritoriją“.
Nuo ekspedicijų į Everestą pradžios trečiajame praėjusio amžiau dešimtmetyje kopdami į aukščiausią pasaulio kalną žuvo per 300 alpinistų. Daug palaikų, ilgus metus gulėjusių giliai sniege ir ledynų plyšiuose, dėl klimato kaitos tirpstant ledui Everestas dabar grąžina.
