Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija gruodžio 29 dieną ir naktį iš sausio 1 į 2-ąją per atakas paleido beveik 300 raketų ir daugiau kaip 200 sprogstamųjų dronų „Shahed“. Per sviedinių bangas žuvo apie 50 žmonių.
Praėjus metams po Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimo, šią žiemą Maskva, pasak Kyjivo, kol kas smogė civilinei infrastruktūrai ir gyvenamiesiems rajonams. Rusija teigia, kad jos taikinys yra tik kariniai objektai.
Nori išbandyti Ukrainos oro gynybą
Tokių atakų tikslas – „išbandyti per pastaruosius 18 mėnesių Ukrainos sukurtos oro gynybos sistemos ribas“, socialiniame tinkle „X“ rašė Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tyrėjas Mickas Ryanas.
Kyjivo oro gynybos ginkluotė buvo papildyta gynybos sistemomis, įskaitant JAV gamybos „Patriot“ ir Prancūzijos bei Italijos SAMP/T MAMBA.
Šalia techninių gynybos pajėgumų, Rusija „tikrins Ukrainos „atsargų gylį“ ir tikėsis, kad Ukrainai pritrūks raketų gaudyklių anksčiau, nei Rusijai baigsis raketos ir dronai“, – pridūrė Australijos atsargos generolas M. Ryanas.
Sudėtingesni sviedinių srautai
Tokie sekinimo mūšiai rodo, kad Rusija didina ginklų gamybą, o Vakarų šalys vis dar nesugeba tiekti Ukrainai reikalingų oro gynybos raketų kiekių.
Raketų gaudyklių gamyba yra kur kas sudėtingesnė ir brangesnė nei paprasti bepiločiai orlaiviai iš standartinių detalių, kuriuos dažnai naudoja Rusija.
„Pastarieji smūgiai tikriausiai visų pirma buvo nukreipti į Ukrainos gynybos pramonę“, – trečiadienį „X“ rašė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija. Kyjivas, atsižvelgdamas į tiekimo iš užsienio sunkumus, stengiasi skatinti gamybą savo šalyje.
Rusai „dabar bando pulti karinį pramoninį kompleksą, įmones, ne energetikos objektus, o tuos, kurie susiję su ginklų gamyba“, – sakė Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto karo analitikas Mykola Bielieskovas.
„Mes pradėjome gaminti daugiau ginklų nei anksčiau“, – pritarė Ukrainos mokslinių tyrimų centro „Defence Express“ direktorius Serhijus Zgurecas, ypač pabrėždamas šaudmenis, bepiločius orlaivius, šarvuočius ir navigacines sistemas.
„Rusai atakuoja ir siekdami prasiskverbti pro Ukrainos oro gynybą, ir norėdami ją nualinti, naudodami dronus, kuriuos labai lengva pagaminti, ir senas raketas“, — sakė prancūzų tarptautinių rizikų konsultantas Stephane‘as Audrand‘as.
Tikslas – kad „geriausioms jų raketoms būtų kuo mažiau sunkumų“ pasiekti taikinius, pridūrė S. Audrand‘as, pažymėdamas, kad „sviedinių eiliškumas ir derinimas yra sudėtingesnis nei praėjusią žiemą“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas „Telegram“ rašė, kad rusai iš pradžių paleido dronus, paskui 10 hipergarsinių raketų „Kinžal“, kurias Kremlius vadina „neįveikiamomis“, taip pat modernių ir senesnių modelių sparnuotųjų bei balistinių raketų.
Smogta buvo visai Ukrainos teritorijai, ne tik iš esmės statiškoje fronto linijoje su Rusijos pajėgomis.
Dvasios žlugdymas
Tokie smūgiai – tai ženklas, kad Rusijos atakomis taip pat siekiama pakirsti Ukrainos civilių gyventojų dvasinę būseną. Toks ir buvo vienas iš prezidento Vladimiro Putino tikslų nuo 2022 metų vasario, kai prasidėjo invazija.
„Rusijos „pergalės“ sausumoje yra vietinio pobūdžio ir pasiekiamos nepaprastai didele žmonių gyvybių kaina. Todėl V. Putinas vėl bando šį alternatyvų svertą spaudimui daryti“, – sakė Prancūzijos tarptautinių santykių instituto (IFRI) atstovė Tatiana Kastoueva-Jean.
„Jo žinia yra tokia: „Aš nepasiduosiu, aš galiu viską, o jūs kentėsite be atokvėpio ir žūsite, jei nepriimsite mano sąlygų“, – pridūrė ji.
V. Putino žinutė taip pat skirta Vakarams, siekiant parodyti, kad „parama Ukrainai tik pratęsia gyventojų kančias ir paverčia Ukrainą finansine juodąja skyle, kurioje brangiai kainuojanti infrastruktūra gali būti vėl ir vėl sugriaunama“, – sakė V. Kastoueva-Jean.
Ukrainos smūgis Rusijos Belgorodo miestui, per kurį gruodžio 30 dieną žuvo 25 žmonės, taip pat suteikia naujausiems bombardavimams atsakomąjį pobūdį, sakė Rusijos politinės analizės centro „R. Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja. V. Putinas sako, kad „Ukraina negali pulti mūsų be pasekmių“, – teigė ji.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį paragino Vakarų šalis „atsakyti ryžtingai“ ir „paspartinti papildomų oro gynybos sistemų, kovinių dronų... (ir) ilgojo nuotolio raketų tiekimą“.
Lenkija taip pat paragino savo sąjungininkes suteikti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų, kad ji galėtų atsakyti Rusijai „Putinui suprantama kalba“.
Kyjivas vis dar laukia kelių Vakarų šalių pažadėtų naikintuvų F-16, kurie galėtų saugoti oro erdvę naudodami raketas „oras-oras“.
