Tyrimo, kurį atliko „Talker Research“, duomenimis, 5 proc. amerikiečių per artimiausius kelerius metus planuoja imtis realių veiksmų, kad galėtų gyventi užsienyje, o 2 proc. jau pradėjo persikėlimo į kitą šalį procesą.
Tūkstantmečio kartos atstovai pirmauja
Tūkstantmečio kartos atstovai labiausiai trokšta persikelti į užsienį: ketvirtadalis (25 proc.) jų nori persikelti į užsienį – daugiau nei bet kuri kita apklausoje dalyvavusi karta.
Regioniniu požiūriu Vidurio Vakarų (18 proc.) gyventojai šiek tiek labiau nei pietvakarių, vakarų, pietryčių ir šiaurės rytų (16 proc.) amerikiečiai susidomėjo persikėlimu į užsienį.
Daugelio amerikiečių noras gyventi užsienyje nėra tik reakcija į dabartines problemas. Apklausa parodė, kad daugiau nei keturi iš dešimties respondentų (44 proc.) visada norėjo patirti gyvenimą kitoje šalyje, o tai rodo, kad daugeliui tai yra seniai puoselėta svajonė, o ne tik pabėgimo planas.
Populiariausios kelionių kryptys
Paklausti apie pageidaujamas kelionių kryptis, 19 proc. potencialių emigrantų nurodė Kanadą kaip pagrindinį savo pasirinkimą.
Šiaurinė Amerikos kaimynė atrodo patraukli daugeliu aspektų, nes respondentai kaip pagrindines traukos priežastis nurodė aukštos kokybės sveikatos priežiūrą Kanadoje (41 proc.), įvairialypį kraštovaizdį, kuriame yra daug galimybių tyrinėti ir ilsėtis (28 proc.), ir praktišką požiūrį į darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą (21 proc.).
Italija užėmė antrąją vietą pageidaujamų lankytinų vietų sąraše – ja susidomėjo 11 proc. respondentų.
Didžioji Britanija užėmė trečiąją vietą (10 proc.) – potencialius Amerikos emigrantus traukė jos kultūra ir savitas gyvenimo būdas (66 proc.), turtingas istorinis paveldas (49 proc.), įvairūs kraštovaizdžiai (25 proc.) ir kokybiška sveikatos priežiūros sistema (21 proc.).
Kitos šalys, kuriomis apklausos dalyviai susidomėjo, buvo Australija (10 proc.), Airija (8 proc.), Prancūzija (6 proc.), Šveicarija (5 proc.), Kosta Rika (5 proc.), Škotija (4 proc.) ir Vokietija (4 proc.).
Šis įvairus sąrašas apima daugybę žemynų ir kultūrinių sričių, o tai rodo, kad amerikiečių tarptautiniai siekiai yra pasaulinio masto ir neapsiriboja tik konkrečiais regionais.
Kodėl amerikiečiai nori išvykti?
Apklausoje buvo nagrinėjamos pagrindinės priežastys, skatinančios amerikiečius apsvarstyti galimybę išvykti į užsienį. Tyrimo rezultatai rodo, kad didelį susirūpinimą kelia tiek Amerikos visuomenė, tiek finansinio saugumo kūrimo iššūkiai.
Beveik septyni iš dešimties respondentų (69 proc.) nerimauja dėl krypties, kuria eina Jungtinės Valstijos, o dauguma (65 proc.) apibūdino Amerikos visuomenę tapusią „toksiška“.
Svarbiausias veiksnys buvo rūpestis dėl pinigų. Daugiau nei pusė respondentų (54 proc.) teigė, kad gyvenimas JAV nebeįperkamas, o 55 proc. manė, kad atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų riboja jų galimybes.
Beveik keturi iš dešimties (39 proc.) manė, kad pagerinti savo finansus ir gyvenimo kokybę būtų lengviau kitoje šalyje.
Kitas rūpestis buvo darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra – 57 proc. respondentų Amerikos požiūrį pavadino netinkamu.
Dar daugiau nerimo kėlė nuomonė apie svarbiausias sistemas: dauguma respondentų pritarė, kad Amerikos sveikatos priežiūros (65 proc.) ir švietimo (66 proc.) sistemos yra prastos.
Šie neigiami požiūriai pakeitė daugelio požiūrį į gyvenimą Amerikoje, palyginti su kitomis šalimis: 40 proc. respondentų teigia, kad gyvenimas JAV nebėra malonus ar pranašesnis už gyvenimą kitose šalyse.
„Šią tendenciją ypač skatina jaunesnės kartos“
Apklausą komentavę ekspertai pabrėžė jaunosios kartos atvirumo gyvenimui užsienyje svarbą. „Šią tendenciją ypač skatina jaunesnės kartos“, – sakė Clintas Kreideris, „Still Water Wellness Group“ terapeutas.
C. Kreideris apibūdino savo terapijos praktikoje pastebimą modelį: „Savo terapijos praktikoje esu matęs, kaip klientai susiduria su tuo, ką vadinu „nematomu nykimu“: jausmu, kad nesvarbu, kaip sunkiai jie dirba, sisteminės kliūtys (sparčiai didėjančios sveikatos priežiūros išlaidos, stagnuojantis darbo užmokestis ir nesiliaujanti skubėjimo kultūra) mažina jų galimybes klestėti.“
Maxas Shakas, „Zapiy“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius, susiejo šias tendencijas su kintančiomis idėjomis apie sėkmę: „Daugelis specialistų, ypač jaunesnės kartos, abejoja, ar tradicinė „amerikietiška svajonė“ vis dar pasiekiama. Dėl sparčiai augančių būsto kainų, skolų už studijas ir išlaidų sveikatos priežiūrai žmonėms JAV tapo sunkiau jaustis finansiškai saugiems.“
Kaip tai paveiks JAV?
Jei apklausos rezultatai atsispindės tikruosiuose migracijos modeliuose, pasekmės gali būti reikšmingos. Net ir nedidelė JAV gyventojų dalis galėtų persikelti į kitas šalis, o tai reikštų, kad milijonai amerikiečių pradėtų naują gyvenimą užsienyje.
Toks judėjimas galėtų paveikti šalies darbo rinkas, ypač jei išvykstančiųjų skaičius būtų neproporcingai didelis tam tikrų profesijų ar įgūdžių grupių atstovams.
Jis taip pat galėtų paveikti politinę dinamiką, nes keistųsi šalies rinkėjų sudėtis ir kurtųsi daugiau tarptautiniu mastu pasiskirsčiusių amerikiečių bendruomenių, turinčių ryšių su keliomis valstybėmis.
Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, didesnė amerikiečių migracija į tokias šalis kaip Kanada, Italija ir Didžioji Britanija galėtų sustiprinti kultūrinius ir ekonominius ryšius tarp šių tautų ir Jungtinių Valstijų, potencialiai skatindama naujas tarptautines bendruomenes ir tinklus.
Apklausoje taip pat atkreipiamas dėmesys į praktinius tarptautinės migracijos iššūkius, pradedant vizų reikalavimais ir įsidarbinimo aplinkybėmis ir baigiant emociniu sudėtingumu paliekant šeimą, draugus ir pažįstamą aplinką.
Vis dėlto apklausa rodo, kad amerikiečiai pastebimai keičia savo ateities galimybių sampratą. Noras galvoti apie gyvenimą už šalies ribų reiškia platesnę viziją, kur ir kaip galima siekti laimės, saugumo ir pasitenkinimo, atrodo, kad ši vizija vis labiau plinta, ypač tarp jaunesnių amerikiečių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
