Apžvalga, paskelbta akademiniame žurnale „Pediatric Infectious Disease Journal“, rodo, kad ilgasis COVID-19 yra retesnis reiškinys tarp vaikų ir paauglių, nei buvo bijota anksčiau.
Apžvalgoje buvo analizuojami 14 tarptautinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 19 426 vaikai ir paaugliai, kurie pranešė apie ilgai išliekančius simptomus po užsikrėtimo koronavirusu.
Tyrimo bendraautorius prof. Nigelis Curtisas, vaikų infekcinių ligų specialistas iš Murdocho vaikų tyrimų instituto, teigė, jog reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų nustatyta tiksli ilgojo COVID-19 rizika jauniems žmonėms, ypač siekiant informuoti apie vaikų iki 12 metų skiepijimą, rašo theguardian.com.
„Kai vertinate vakcinų riziką ir naudą, visada norite įsitikinti, kad ligos žala yra didesnė už galimą vakcinos žalą. Kadangi vaikų ligos rizika yra tokia maža, ilgasis COVID-19 tampa svarbiu veiksniu. Tiesą sakant, mes negalime tiksliai nustatyti ilgojo COVID-19 rizikos, tačiau tikėtina, kad jis pasireikš žymiai rečiau, nei teigia daugelis antraščių“, – sakė profesorius.
Ilgasis COVID-19 yra sindromas, turintis daugiau nei 200 dokumentuotų simptomų, tačiau kaip nauja būklė dar neturi standartizuoto klinikinio diagnozės apibrėžimo, įskaitant tai, kiek laiko išlieka simptomai.
N. Curtisas, kuris taip pat yra Melburno universiteto profesorius ir Karališkosios vaikų ligoninės infekcinių ligų vadovas, sakė: „Kadangi nieko negalime išmatuoti ir nėra jokių testų, tai labai viską apsunkina, ypač kai bandome atskirti jį nuo simptomų, atsiradusių dėl karantino ar kitų netiesioginių pandemijos padarinių“.
Mokslininkai pripažino, kad reikia nuveikti daugiau, nes apžvalgoje nustatyta, kad beveik visi esami tyrimai turėjo apribojimų.
Peržiūrėtuose tyrimuose penki dažniausiai pasitaikantys ilgojo COVID-19 simptomai, kurie pasireiškė vaikams ir paaugliams, buvo galvos skausmas, nuovargis, miego sutrikimas, koncentracijos sunkumai ir pilvo skausmas. Tačiau tyrimuose, kuriuose dalyvavo kontrolinės grupės, žmonių, pranešusių apie tokius simptomus, dalis buvo panaši tarp asmenų, kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas, ir tų, kurie juo nesirgo. Daugelyje tyrimų simptomai neišsilaikė ilgiau nei 12 savaičių.
Kiti tyrimai turėjo mažą atsako rodiklį, todėl duomenys galėjo būti iškreipti. „Žmonės, kurie atsako į apklausas, greičiausiai yra tie, kurie jaučia šiuos simptomus, todėl įmanoma padidinti ilgojo COVID-19 rizikos lygį“, – sakė N. Curtisas.
N. Curtisas siekė nuraminti tėvus, nesumenkindamas individualaus ilgojo COVID-19 poveikio. „Niekas neneigia fakto, kad ši būklė egzistuoja. Turime sužinoti, kaip geriau diagnozuoti ir gydyti tai“.
Atskira Murdocho vaikų tyrimų instituto parengta tyrimų apie vaikų sergamumą koronavirusu apžvalga rodo, kad delta variantas nesukėlė sunkesnės ligos vaikams, nors dėl jos užkrečiamumo padidėjo susirgimų skaičius.
„Hospitalizacija tebėra reta, o intensyvios priežiūros poreikis vaikams yra labai retas, – sakė N. Curtisas. – Dauguma vaikų, paguldytų į ligoninę (dėl koronaviruso), pasveiksta ir grįžta namo greitai, ir dažnai jie hospitalizuojami dėl atsargumo“, – pridūrė profesorius.
Tačiau tyrimų apžvalgoje taip pat nustatyta, kad vaikai ir paaugliai, turintys sveikatos sutrikimų, įskaitant nutukimą, lėtines inkstų ligas ir imuninius sutrikimus, 25 kartus dažniau serga sunkia koronaviruso forma.
Iki šiol nė vienas Australijos vaikas nėra miręs nuo koronaviruso. Vienas paauglys mirė Sidnėjuje, tačiau jis taip pat sirgo meningitu.
