Gynybos ministerija iš pradžių buvo paskelbusi, kad per rugpjūčio 8-ąją poligone vykdytą skystuoju kuru varomos raketos variklio bandymą driokstelėjus sprogimui žuvo du žmones ir dar šeši buvo sužeisti. Dviem dienomis vėliau valstybinė branduolinių technologijų įmonė „Rosatom“ paskelbė, kad per sprogimą penki jos inžinieriai žuvo ir dar trys buvo sužeisti.
Pagal naujausius duomenis, per incidentą žuvo „Rosatom“ priklausančios įmonės RFJaC-VNIIEF darbuotojai ir dar trys buvo sužeisti. Be to, žuvo du Gynybos ministerijos atstovai ir dar trys kariškiai buvo sužeisti.
Tuojau po šio incidento netoliese esančio Severodvinsko miesto administracija buvo paskelbusi apie trumpalaikį radiacinio fono padidėjimą, bet Gynybos ministerija tvirtino, kad jokių radioaktyvių medžiagų į aplinką nepasklido. Šis neigimas atgaivino prisiminimus apie Sovietų Sąjungos valdžios mėginimus nuslėpti įvairias katastrofas ir dar labiau padidino visuomenės susirūpinimą.
Ketvirtadienį vienas „Rosatom“ šaltinis patvirtino naujienų agentūrai „Interfax“ , kad tuo metu, kai bandymų poligone driokstelėjo sprogimas, šalimais esančioje akvatorijoje dirbo specialus laivas „Serebrianka“, skirtas rinkti branduolinėms atliekoms.
„Pagal eigos bandymų planą „Serebrianka“ buvo išplaukusi į jūrą ir tikrai buvo tame rajone incidento metu“, – sakė šaltinis. Jis pridūrė, kad šiuo metu laivas yra „Rosatom“ laivų bazėje Murmanske.
Kaip nurodoma, „Serebrianka“ yra specialus „Rosatom“ laivyno „Rosatomflot“ tanklaivis, skirtas skystoms radioaktyvioms atliekoms rinkti ir saugoti.
Specializuoto portalo marinetraffic.com duomenimis, rupjūčio 6-ąją „Serebrianka“ atplaukė į Baltosios jūros akvatoriją netoli Nionoksos gyvenvietės, esančios šalia karinių jūrų pajėgų raketų bandymų poligono. Rugpjūčio 9-ąją laivas visą dieną plaukiojo tame rajone ir rugpjūčio 10-ąją sugrįžo į Murmanską.
Dalyje Baltosios jūros Dvinos įlankos, netoli sprogimo vietos, nuo rugpjūčio 9-osios iki rugsėjo 10-osios buvo uždrausta plaukioti laivams, Archangelsko uosto pareigūnai sakė „Interfax“.
Nei Gynybos ministerija, nei „Rosatom“ nenurodė, kokio tipo raketa sprogo per bandymą, tik pranešė, jog ji varoma skystu kuru.
Vis dėlto „Rosatom“ pranešime sakoma, kad sprogimas įvyko išbandant „izotopinius energijos šaltinius“, todėl ekspertai daro išvadą, jog buvo išbandoma branduolinį variklį turinti eksperimentinė raketa „9M730 Burevestnik“, pagal NATO klasifikaciją – „SSC-X-9 Skyfall“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apie šias raketas pirmąsyk užsiminė pernai kovą, pristatydamas virtinę naujų modernių ginklų. Vasarį V. Putinas tvirtino, kad šių raketų bandymai vyksta sėkmingai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį parėmė šią teoriją, paskelbęs „Twitter“ žinutę: „Jungtinės Valstijos daug sužinojo iš nepavykusios raketos sprogimo Rusijoje. Mes turime panašių, bet pažangesnių technologijų. Rusijos „Skyfall“ sprogimas privertė žmones nerimauti dėl oro [užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis] aplink tą kompleksą ir daug toliau. Negerai!“
Tuo metu Rusijos laikraštis „Izvestija“, remdamasis neįvardytais Gynybos ministerijos šaltiniais, ketvirtadienį pranešė, kad minėtas sprogimas sprogimas nesusijęs su „Burevestnik“ ir kad incidentas įvyko išbandant naują reaktyvinį greitintuvą su „branduolinėmis baterijomis“.
„Incidentas įvyko išbandant ne raketą, o perspektyvų greitintuvą – naują skysto kuro reaktyvinio variklio įrenginį, kuriame buvo sumontuotos „branduolinės baterijos“. Karinės pramonės žargonu „baterijomis“ vadinami iš principo nauji izotopiniai energijos šaltiniai“, – sakė šaltinis.
Kaip rašo „Izvestija“, šio reaktyvinio komplekso bandymai poligone buvo atliekami pirmąkart, o greitintuvo paskirtis ir parametrai tebėra įslaptinti.
