Kūriniais vaikystės ir šeimos gyvenimo temomis pagarsėjusi 77 metų L. Glueck 1993-iaisiais pelnė Pulitzerio premiją už poezijos rinkinį „Laukinis vilkdalkgis“, o 2014 metais jai buvo paskirta Nacionalinė knygų premija už vėliausią rinkinį „Ištikima ir dorybinga naktis".
Ši Jeilio universiteto anglų kalbos profesorė „siekia to, kas universalu, ir šiuo atžvilgiu ji semiasi įkvėpimo iš mitų ir klasikinių motyvų, esamų daugumoje jos kūrinių“, nurodė akademija.
Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Matsas Malmas sakė kalbėjęs su L. Glueck prieš viešą laureato paskelbimą.
„Ši žinia buvo netikėta, bet džiugi, kiek galiu pasakyti“, – žurnalistams sakė M. Malmas.
L. Glueck yra ketvirta moteris, pelniusi Nobelio literatūros premiją per pastarąjį dešimtmetį ir tik 16-ta nuo premijų teikimo pradžios 1901 metais.
„Didonos, Persefonės ir Euridikės – apleistųjų, nubaustųjų, išduotųjų – balsai tėra asmenybės virsmo kaukės, labai asmeniškos, bet ir labai universalios“, – sakė jis.
Jos rinkiniuose „Achilo triumfas" (The Triumph of Achilles, 1985) ir „Araratas“ (Ararat, 1990) piešiami „beveik iki žiaurumo tiesmukiški skausmingų šeimos santykių vaizdai“, paskelbė komisija, atkreipdama dėmesį į poetės „stulbinamą apgaulingai natūralų toną“, neturintį „jokių poetinės puošybos pėdsakų“.
L. Glueck taip pat yra radikalių permainų ir atgimimo poetė, eilėraštyje „Snowdrops“ vaizduojanti stebuklingą gyvybės ratą, dažnai išsiskirianti „humoru ir kandžiu sąmoju“.
Pranešime sakoma, kad L. Gluek 2006 metų poezijos knyga „Avernas“ (Averno) yra „tobulas rinkinys, Persefonės nužengimo į pragarą mirties dievo Hado nelaisvėn vizionieriška interpretacija“.
„Ji kuria sapnus primenančias poemas, atgaivindama prisiminimus ir keliones, kad priverstų sudvejoti ir sustoti naujoms įžvalgoms. Pasaulis yra išlaisvinimas, kad vėl magiškai atsirastų“, – paskelbė Akademija.
Kontroversiški sprendimai
Praeitais metais Švedijos akademijos sprendimas literatūros premiją paskirti austrų rašytojui Peteriui Handke išprovokavo didelę kritikos bangą. Daugelis stebėjosi, kodėl šis prestižinis apdovanojimas skirtas rašytojui, žinomam dėl savo palaikymo Serbijos lyderiui Slobodanui Miloševičiui per Balkanų karus ir jo pajėgų įvykdytų žiaurumų menkinimo.
Akademija savo ruožtu gynė savo pasirinkimą, aiškindama, kad jis priimtas atsižvelgiant tik į nuopelnus literatūrai, o ne kokius nors politinius argumentus.
Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).
Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.
Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui ir Charlesui M. Rice'ui, taip pat britui Michaelui Houghtonui.
Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą.
Antradienį Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui, o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez.
Trečiadienį Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer A. Doudnai už genomo redagavimo technologijos CRISPR-cas9 sukūrimą. Pasak ekspertų, į pastarąją premiją taip pat pretendavo Vilniaus Universiteto Biotechnologijos instituto vadovas profesorius Virginijus Šiksnys, bet Nobelio komitetas į jo indėlį neatsižvelgė.
Daug dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
