Vienas iš J. Enniso trenerių Gregas Hackettas įvardino tam tikrus momentus, kai pajautė, kad kova priklauso J. Ennisui.
„Man atrodė, kad Stanionis stengsis iš visų jėgų, nes jis ilgą laiką buvo šalia, apie jį kalbėta, bet jis neturėjo tų pasirodymų vieno po kito, kad tikrai save įtvirtintų. Mes žinom, kad jis vienas iš tų kovotojų, bet mes tiesiog nematėme jo pakankamai. O „Boots“ – jis buvo tokioje kaip ir amerikietiško kalnelio fazėje, nors ir sėkmingoje – kartais aukštyn, kartais žemyn. Nes kiekvieną kartą, kai kovoja „Boots“, mes tikimės kažko vau. Mes to laukiam kiekvieną kartą.
Tai aš žinojau, kad energijos netrūks, nes ši kova jiems abiem reiškė daug. Aš spėjau, kad pradžia bus sunki, bet „Boots“ jį sustabdys tarp penkto ir septinto. Skaičiuodamas taip nusprendžiau, nes kai dar kartą peržiūrėjau E. Stanionio kovą su Gabrieliu Maestre, pagalvojau: šitas vyrukas nesiadaptuoja. Jis tiesiog nori tave gauti, nori tave sumušti. Ir tai jo didžiausias privalumas – ryžtas. Mačiau, kaip jis priima smūgius nuo G. Maestre, bet ir pats atiduoda. Ir tai, kas jam leido jaustis užtikrintai, buvo tai, kad jis žinojo – G. Maestre stovės prieš jį.
Tai kai suskaičiavau viską, pagalvojau: J. Ennisas nestovės vietoje. Nėra logikos stovėt priešE. Stanionį ir keistis smūgiais. Aišku, „Boots“ padarys savo darbą, bet aš nemačiau, kad jis tiesiog stovėtų, gaudytų smūgius ir bandytų atsakyti. Aš tikėjausi daugiau. Ir „Boots“ man tai parodė.
Mačiau jį besisparinguojantį. Pirmajame raunde jis buvo ant kojų pirštų galų. Man tai patiko. Man tai patiko, nes tai parodė, kad jis jau galvojo apie boksavimą. Jis išėjo ir iškart pradėjo dirbti kairės rankos smūgiais, išlaikė atstumą. Jau pirmame raunde jis smogė į kūną ir kaip matėme, tai E. Stanioniui tapo problema.
Stanionis buvo labai tiesus, ėjo tiesiai į priekį, be kampų – tai buvo problema. O „Boots“, smogdamas į kūną, padarė teisingai. Man atrodo, antrame ar trečiame raunde E. Stanionis pasilenkė, o „Boots“ jam uždėjo gražų kablį į šoną, po alkūne. Ir tada pagalvojau: gerai, jis turi teisingą planą. Nors ir neturėjau abejonių, bet galvojau: tokiems kovotojams reikia mušti į kūną. Supranti, kai jie taip spaudžia tave, reikia juos stabdyti, išmušti iš jų orą.
Man atrodo, tai buvo ketvirtojo raundo pabaigoje, „Boots“ pataikė smūgį iš apačios. Prieš tai E. Stanionis spaudė kokias penkiolika sekundžių. Ir tada „Boots“ pataikė tą smūgį iš apačios, dar buvo apie dešimt sekundžių iki raundo pabaigos, ir aš pamačiau, kaip E. Stanionis trumpam sustojo, pažvelgė į „Bootsą“, tarsi norėjo žengti link jo, bet nebežengė. Ir aš tada pasakiau: viskas, jis pajuto tą smūgį. Viskas baigta.
Penktas raundas jam jau buvo labai sunkus. Šeštas – dar baisesnis. Ir tada kampas nutraukė kovą. Nereikia priimti per daug smūgių. Juk kūdikis pakeliui. Reikia būti protingam, supranti? Tavo moteris laukia tavęs namuose – reikia būti protingam“, – kalbėjo G. Hackettas.
Treneris teigė, jog J. Ennisas dabar įrodė žmonėms, kad yra vertas būti čempionu.
„Jei kalbame apie jo karjerą – aš patenkintas tuo, kad jis pats yra patenkintas tuo, ką pasiekė. Jis norėjo atimti titulą iš kažko – ir tai padarė.
Kas man dar patinka – nors mes tai jau žinojom, bet dabar ir visas pasaulis žino, kas iš tikrųjų yra pagrindinis vyrukas prie 147 svarų ribos. Jeigu jis gali pasiekti 147 svarų ribą ir jaučiasi gerai, man irgi su tuo gerai. Aš norėčiau, kad jis kiltų į 154 svarų svorį, nes ten prasidės tikras vakarėlis. Ten pradėsim matyt kažką išprotėjusio.
Bet jeigu jis nori likti prie 147 svarų – aš visiškai tam pritariu. Negaliu prieštarauti. Ir aš už jį labai džiaugiuosi. Dabar jis turi 34 pergales, iš kurių 30 – nokautais, ir nei vieno pralaimėjimo. Ko dar gali daugiau norėti?“, – kalbėjo G. Hackettas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
