Naujasis Vilniaus „Vėtros” futbolo klubo vartininkas Romanas Smiško tapo aukščiausiu šio futbolo klubo žaidėju – 25 metų ukrainiečiui iki 2 metrų trūksta tik dviejų centimetrų.
Smiško greitai tapo ir pagrindiniu komandos vartininku. Per pirmuosius du A lygos pirmenybių turus ukrainietis savo vartus išsaugojo „sausus“.
„Vėtros“ strategas, buvęs žinomas vartininkas Virginijus Liubšys naujoką apibūdino taip: „Romanas pasižymi fizine jėga ir drąsiu žaidimu. Per treniruotes dirba labai nuoširdžiai. Per pasirengimo laikotarpį peties traumą patyrus Vaidui Žutautui, Smiško tapo pagrindiniu komandos vartininku. Nesu vartininkų rotacijos šalininkas. Mano nuostata tokia – kol vartininkas žaidžia patikimai, jis neturi būti keičiamas. R. Smiško per varžybas su Klaipėdos „Atlantu“ ir Šiauliuose nepraleido nė vieno įvarčio.“
Taigi pažintis su „Vėtros“ vartininku iš Ukrainos.
– Kaip patekote į „Vėtrą“?
– Buvau pasirašęs kontraktą su Ukrainos Krivoj Rogo „Krivbas” klubu, bet pernai rungtyniavau Baltarusijoje – buvau paskolintas „Smorgon“ komandai. Grįžus į Ukrainą paaiškėjo, kad „Krivbas“ naujajam treneriui esu nereikalingas. Pernai Marijampolės „Sūduvos“ klube dirbęs treneris iš Baltarusijos Vladimiras Tukinas pasiūlė susisiekti su „Vėtra“. Po peržiūros man pasiūlyta pasirašyti kontraktą. Jį pasirašiau metams.
– Kaip pernai sekėsi rungtyniauti Baltarusijoje?
– Buvau „Smorgon“ pagrindinis vartininkas, ne kartą buvau renkamas į turo simbolinę rinktinę Tačiau likus trims turams iki Baltarusijos čempionato pabaigos dėl konflikto su klubo vadovais grįžau į Ukrainą.
– Ar jau apsipratote „Vėtroje“?
– Komandoje mane priėmė labai gerai. Pasijutau patekęs į profesionalų klubą, kuriame rūpinamasi žaidėjais, gavau butą, sudarytos geros treniruočių sąlygos. Labai patiko Vilnius – jaukus ir kompaktiškas miestas. Ypač sužavėjo senamiestis. Pradžioje po miestą vežiodavo komandos draugai, bet dabar jau pats pradėjau gaudytis Vilniuje.
– Kokį pirmą įspūdį paliko Lietuvos pirmenybės?
– Žaidžiau tik dvejas čempionato rungtynes (pokalbis vyko prieš sostinės derbį - šeštadienį „Vėtra“ savo stadione žaidė su „Žalgiriu“), bet per parengiamuoju laikotarpiu vykusias kontrolines varžybas susipažinau ir su kitų klubų meistriškumu. A lygos komandos apylygės, todėl laukia labai rimta kova. Lyginant su Baltarusijos pirmenybėmis, susidarė įspūdis, kad Lietuvos komandų futbolininkai yra geriau pasirengę fiziškai.
– „Vėtros“ vartininkų treneris V. Žutautas yra ir jūsų konkurentas dėl vietos komandoje. Ar dėl to nekyla jokių nesutarimų?
– Kiekvienas vartininkas turi ambicijų būti pagrindinis komandoje. Konkurencija būtina, bet tai neturi nieko bendro su konfliktais. V. Žutautas yra patyręs, Lietuvos rinktinėje žaidęs vartininkas. Mūsų santykiai geri. Galiu pasakyti, kad vartininkų treniruotėms jis parenka tikrai įdomius pratimus.
– Kas yra jūsų vartininko idealas?
– Nežinau, ar parašysite, bet Odesoje kalbėdavo: „Smiško neturi autoritetų“. Tačiau simpatizuoju „Manchester United” vartininko olando Edwino van der Saaro žaidimui. Patinka, kaip žaidžia vokietis Oliveris Kahnas.
– Papasakokite apie save, iš kur esate kilęs?
– Augau kariškių šeimoje. Gimiau Latvijos Cėsio miestelyje, o gyvenome Ventspilyje. Kai man buvo septyneri, šeima grįžo į Odesos sritį. Kai man dar nebuvo 16 metų, pasirašiau pirmąjį profesionalų kontraktą su Odesos „Černomorec-2“. Vėliau žaidžiau įvairiuose Ukrainos pirmojo ir antrojo diviziono klubuose, o 2006 metais buvau pakviestas į Krivoj Rogo „Krivbas“.
– Ko sau, kaip vartininkui, palinkėtumėte?
– Svarbiausia, kad traumos nekamuotų, o visa kita galima pasiekti.
