Štai pasaulio čempionate šuolininkas su kartimi Armandas Duplantis ne tik laimėjo auksą, bet ir pagerino pasaulio rekordą. Už tai iš organizatorių bei čempionato rėmėjų jis susižėrė apie 170 tūkst. JAV dolerių. Tuo tarpu Europos čempionato organizatoriai už auksą jam, kaip ir kitiems sportininkams, premijų nedalino.
„Kiek tai dar tęsis?“, – švedų „Expressen“ klausė jo agentas Danielis Wessfeldas, pažymėjęs, kad Europos čempionatas Miunchene (Vokietija) į tribūnas pritraukė gerokai daugiau sirgalių nei pasaulio čempionatas Judžine (JAV).
Jam pritarė ir Atėnų olimpinis čempionas Stefanas Holmas: „Jei būtų skiriamos premijos, tai būtų žingsnis didesnio profesionalumo link. Taip, čempionatai nėra komercinės varžybos, čia sportininkai kovoja dėl medalių ir šlovės, bet jei jau dalinamos premijos pasaulio čempionatuose, tai Europos čempionate irgi turėtų būti skiriami kažkokie pinigai“.
„Mane stebina tai, kad Europos čempionato organizatoriai vis dar nedalina premijų. Juk čia varžosi sporto profesionalai, kuriems reikia iš to kažkaip užsidirbti. Aš vis pagalvoju apie Duplantį ir kitas Europos lengvosios atletikos žvaigždes. Taip, titulai yra svarbūs, tačiau šis sportas darosi vis profesionalesnis ir sportininkams už jų darbą turėtų būti deramai atlyginama“, – pridėjo „Radiosporten“ ekspertas Miro Zalaras.
Palyginimui, šių metų pasaulio lengvosios atletikos čempionato prizinis fondas buvo didžiausias per istoriją – net 8,498 mln. JAV dolerių. Kiekvienas šių metų pasaulio čempionas individualioje rungtyje gavo 70 tūkst. JAV dolerių (68,81 tūkst. eurų), o premijos mažėjančia tvarka buvo dalinamos pirmas 8 vietas užėmusiems atletams.