2012 metais krepšininko karjerą baigęs 40-metis R. Šiškauskas kurį laiką buvo nuošalyje, bet sulaukęs D. Adomaičio pasiūlymo nedvejojo ir pradėjo naują etapą.
Buvusį rinktinės kapitoną itin mėgsta krepšininkai, tad pažįstamoje aplinkoje naujas amplua netruko prilipti kaišiadoriškiui.
„Viskas limpa. Aš jaučiuosi gerai, savo rogėse. Aišku, gal neturiu patirties kaip treneris. Bet manau, kad savo žiniomis ir patirtimi galiu pasidalinti. Kol kas nematau jokių sunkumų“, – dabartinį darbą vertino R. Šiškauskas, bendraudamas su portalu tv3.lt.
Jis teigia, kad kol kas apie darbą klubiniame krepšinyje minčių neturi – pakanka veiklos ir rinktinėje, kuriai skiria visą koncentraciją.
Kaip ir dabar, visos mintys sukasi tik apie dvyliktuką, kuris sekmadienį pradės pasirodymą pasaulio čempionate Kinijoje. „Mirtininkų“ H grupe pavadintoje ketveriukėje Lietuvai teko Australijos, Kanados ir Senegalo iššūkiai. Būtent su pastarąja teks „atidaryti“ pirmenybes.
Afrikiečius dažnas spėjo nurašyti, kaip lengvai įveikiamą grobį, bet toks požiūris gali būti apgaulingas.
Senegalo rinktinės ūgio vidurkis siekia net 203 cm, o dešimt jos narių yra aukštesni nė 200 cm. Didelis ūgis, ilgos rankos ir atletiškumas – pranašumai, kuriais disponuoti gali afrikiečiai.
Prie viso to prisideda ir psichologiniai dalykai – čempionato starte dažnai yra sunku parodyti tikrą savo veidą.
„Dažniausiai būna jaudulys ir įtampa. Čempionatas prasideda, pirmos rungtynės, nori visi pergalės, visi pradeda nuo nulio.
Dažniausiai išbėgant kažkiek tai dingsta. Turime pakankamai patyrusių žaidėjų, kurie jau matę nemažai ir tikiuosi, kad mūsų tas jaudulys nekamuos“, – šyptelėjo R. Šiškauskas, tikrai turėsiantis ką patarti tiems, kurie to patarimo ieškos.
Kol kas galima džiaugtis, kad pirmosios dienos Kinijoje Lietuvai buvo sklandžios. Išskyrus lėtą internetą, dėl kurio nusiskundimų turėjo ir Dainius Adomaitis, teigęs, jog sunku atsisiųsti rungtynes, reikalingas analizei.
„Kas liečia organizacinę pusę – tai jokių problemų neturėjome, viskas suorganizuota labai puikiai, bent jau mūsų mieste. O kai prasidės rungtynės, matysime.
Aišku, norėtųsi, kad būtų viskas idealiai ir sklandžiai, su juo (internetu, – aut. past.) yra nesklandumų, bet tikiuosi, kad prasidėjus čempionatui tai baigsis“, – sakė R. Šiškauskas.
Patirties Kinijoje jis jau turi – 2008 metais dalyvavo Pekino olimpinėse žaidynėse, kuriose paskutinį kartą ir vilkėjo rinktinės aprangą.
„Ten viskas kažkiek kitaip. Olimpiadoje yra uždaras kaimelis ir nelabai kažką matai daugiau. Aišku, čia taip pat panašiai. Mūsų tikslas ne kažką pamatyti ar turistauti, tikslas yra čempionatas. Visi esame susikoncentravę ties tais dalykais, dėl kurių atvažiavome“, – patirtį prieš 11 metų lygino jis.
Dabartinė patirtis nauja – šeštadienį, likus parai iki rungtynių, R. Šiškauskas kaip įprasta pasiliko su žaidėjais ir padėjo jiems atlikti metimus. Vienoje aikštės pusėje sustojo rinktinės „tretieji“ numeriai – Mindaugas Kuzminskas su Arnu Butkevičiumi ir Rokas Giedraitis.
Visi šie krepšininkai gali keistis pozicijomis, o M. Kuzminskas greičiausiai bus naudojamas daugiau kaip sunkusis krašto puolėjas.
Jeigu reikėtų žaisti šiais laikais, R. Šiškauskas greičiausiai neturėtų jokių problemų. Tikru trečiu numeriu buvęs rinktinės treneris sugebėdavo būti ir įžaidėju, o reikalui esant stodavo grumtis arčiau krepšio.
„Aš ir žaidžiau, man nereikia įsivaizduoti. Esu perėjęs nuo pirmos iki ketvirtos pozicijos. Tai man labai daug kažko įsivaizduoti tikrai nereikia. Jokių problemų, galėčiau“, – juokdamasis apie R. Šiškauską šiuolaikiniame krepšinyje sakė pats R. Šiškauskas.
Dalyvauti pasaulio čempionate kaip žaidėjas „Šiška“ vadintas Ramūnas turėjo kelias galimybes – 2002 metais Indianapolyje, bet tada po katastrofiško pasirodymo Europos čempionate Lietuva į jį nepateko ir 2006 metais Japonijoje. Tą kartą kelią užkirto ilgai užsitęsęs sezonas.
„Dabar tenka (juokiasi, – aut. past.), – apie (ne)juntamą kartėlį, taip ir nesužaidus pasaulio pirmenybėse atsakė R. Šiškauskas. – Kaip žaidėjui susiklostė tokia situacija. 2006 metais užsitęsė klubinis sezonas. Man grįžus kitą ar po dvieų dienų rinktinė pradėjo pasiruošimą. Kaip bebūtų, poilsio reikia, būtų reikėję atlaikyti pasiruošimą, po to klubą. Būtų buvę sunku. Aišku, kad gaila, norisi kaip žaidėjui kiekviename čempionate sudalyvauti“.
Kinija R. Šiškauskui leis nors dalinai užpildyti šią spragą – pagaliau užsivilkti rinktinės marškinėlius pasaulio čempionate. Jausmai, kylantys su nacionalinės komanda apranga būnant šalia aikštės išlieka panašūs, kokie kildavo išbėgus į ją.
„Manau, kad tai yra panašu. Tu atstovauji šaliai. Žaidėjai atlieka savo darbą, treneriai savo, bet visi atstovauja tai pačiai šaliai ir yra atsakingi už rezultatus. Atsakomybė išlieka“, – teigia R. Šiškauskas.
