Likę olimpiniai kelialapiai į Tokiją bus dalinami Europos zonos atrankos turnyre, kuris bus pratęstas po metų pertraukos ir pagal BTF sudaromus reitingus. Lemiamą turnyrą atšaukę organizatoriai motyvavo sunkiai valdoma koronavoruso pandemija ir skelbia, kad nenori rizikuoti sportininkų sveikata.
Toks sprendimas labai skaudžiai atsilieps Lietuvos bokso rinktinei. Europos zonos atrankos turnyre kovos vienintelė Lietuvos atstovė Gabrielė Stonkutė. Kitiems Lietuvos boksininkams lieka vienintelė galimybė – į olimpines žaidynes patekti per reitingus.
„Pasauliniame atrankos turnyre Paryžiuje turėjo kovoti devyni Lietuvos atstovai. Dabar jiems užkirstas kelias iškovoti kelialapius ringe. Organizatorių sprendimas – sunkiai paaiškinamas ir skaudžiausias mažoms valstybėms. Lietuvos bokso federacija kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu jau ruošia kreipimąsi į Tarptautinį olimpinį komitetą, kad skirstant kelialapius būtų atsižvelgiama į kvotas valstybėms ir laikomasi olimpinių principų.
Mūsų iniciatyvą palaiko daugelis kaimyninių valstybių, jų bokso federacijos taip pat ketina kreiptis į Tarptautinį olimpinį komitetą“, – sako Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga.
Lietuvos boksininkai dalyvavo visoje vasaros olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo. Kiekvienose žaidynėse Lietuvai atstovaudavo mažiausiai du boksininkai.
Kelialapius dalinant pagal reitingą, galimybės varžytis olimpinėse žaidynėse netenka profesionalų ringe pergalingai kovojantis vienas geriausių Lietuvos boksininkų, Europos čempionas Eimantas Stanionis.
„E. Stanionis yra vienas stipriausių savo svorio kategorijos boksininkų pasaulyje ir yra pajėgus iškovoti olimpinį medalį. Dėl tokio sprendimo, E. Stanionis netgi netenka galimybės kovoti dėl olimpinio kelialapio. Esu įsitikinęs, kad Lietuva yra apvogta, iš mūsų pavogtas potencialus olimpinis medalis, nes Stanionis tikrai galėtų kovoti dėl olimpinio medalio, galbūt net aukščiausios prabos“, – interviu tvirtina Lietuvos rinktinės treneris Vidas Bružas.
Kokia buvo jūsų reakcija į tai, kad yra atšaukiamas pasaulinis olimpinių žaidynių atrankos turnyras? Kaip tai atsilieps Lietuvos bokso rinktinei? – paklausėme V. Bružo.
Pirma reakcija tai yra šokas, kaip perkūnas iš giedro dangaus. Tai rodo aiškią organizatorių nekompetenciją. Tai juk ne eilinės varžybos, o olimpinės žaidynės, kurios vyksta kas ketverius metus, o dabar vyks po penkerių metų. Penkerius metus ruošėsi atrankos varžyboms, dėlioji akcentus, treniruočių stovyklas, turnyrus. O čia per vieną dieną nusprendžia, kad lemiamo atrankos turnyro nebus. Pasauliniame atrankos turnyre Paryžiuje turėjo dalyvauti šeši Lietuvos boksininkai ir trys boksininkės. Tikėjomės, kad iškovosime gal net ne vieną, o bent du olimpinius kelialapius.
Visas sezono planas sudėliotas taip, kad būtent šiame turnyre būtų pasiekta optimali Lietuvos rinktinės boksininkų sportinė forma. Lietuviai kovojo turnyruose Danijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje, numatyti dar keli turnyrai užsienio šalyse ir Kaune vyksiantis Algirdo Šociko turnyras.
Ir visas tas įdirbis bei visi planai nubraukiami vienu neatsakingu ir nepamatuotu sprendimu. Matome, kad turnyrai vyksta daugelyje šalių ir organizatoriai susitvarko su kylančiais sunkumais. Tačiau paties svarbiausio turnyro nuspręsta neorganizuoti.
Kas lems, kam atiteks kelialapiai į Tokijo olimpines žaidynes?
Olimpinio atrankos turnyro organizatoriai skelbia, kad kelialapių likimą lems reitingas, kurį jie sudarys atsižvelgdami į pasaulio čempionatuose ir kituose turnyruose pasiektus rezultatus nuo 2017 iki 2021 metų. Tai yra absurdas, nes olimpiniame bokse reitingai neturi jokios reikšmės, net nėra normalios sistemos pagal ką jie skaičiuojami.
Jokie mėgėjai boksininkai nekovoja dėl reitingo taškų, nes jie neturi jokio reikšmės ir įtakos varžybose. Kai kurios sporto šakos, pavyzdžiui lengvoji atletika, dziudo ir kitos, daug dėmesio kreipia į pasaulinius sportininkų reitingus ir pagal tai atrenkami sportininkai į olimpines žaidynes.
Apie reitingus jie buvo informuoti prieš kelerius metus, kai kuriose sporto šakose reitingai daug lemia jau ne vieną dešimtmetį. O mėgėjų bokse niekas niekada nekreipė dėmesio į reitingą ir niekas specialiai nerinko reitingo taškų, nes jie neturėjo jokios reikšmės.
Ar pagal reitingą Lietuvos boksininkai turi galimybių patekti į olimpines žaidynes?
Kol kas neturime aiškaus atsakymo. Susidaro įspūdis, kad organizatoriai pirma paskelbė, kad į žaidynes atrinks pagal reitingą, o tik po to pagalvojo, kaip tai įgyvendinti. Šokiruoja neatitikimai tarp olimpinio turnyro organizatorių skelbiamų preliminarių reitingų ir Tarptautinės bokso federacijos (AIBA) sudarytuose neoficialiuose reitinguose. Kai kurių boksininkų pozicijos skiriasi net keliasdešimt vietų.
Tai visiškai nesuprantama. Lietuvė Iveta Lešinskytė, kuri 2019 metais pasaulio ir Europos čempionatuose užėmė 5 vietą, AIBA reitinge užima 9 vietą, kuri garantuotų vietą olimpinėse žaidynėse. Tuo tarpu olimpinio atrankos turnyro organizatorių reitinge lietuvė yra tik 21-oje vietoje. Kaip gali taip skirtis reitingai! Lietuvė pasaulio ir Europos čempionatuose lieka tik per žingsnį nuo medalio, o reitinge yra vos 21-a. Sunkiai paaiškinami ir kiti lietuvių reitingai. Edgaras Skurdelis savo svorio kategorijoje AIBA reitinge yra 37-as, o olimpinėje atrankoje tik 85-as.
Tadas Tamašauskas, kuris pasaulio čempionate užėmė 9-ą vietą, olimpinės atrankos reitinge yra 36-as. Bet tai negarantuoja vietos olimpinėse žaidynėse. Pastarieji du boksininkai yra pajėgūs iškovoti olimpinius kelialapius, jeigu kovos vyktų ringe, o ne popieriuje.
Kaip į tokį sprendimą reagavo kitos šalys – Latvija, Estija ar kitos mūsų kaimynės?
Susidaro įspūdis, kad olimpinės atrankos turnyro organizatorių sudaromas reitingas yra labai palankus didžiosioms šalims ir turtingoms valstybėms, kurios diktuoja madas pasaulio bokse. Tuo tarpu mažos šalys lieka užribyje. Po tokio šokiruojančio sprendimo, teko bendrauti su nemažai mūsų artimiausių kaimynių atstovais – latviais, estais, lenkais, švedais, norvegais ir kitais – visi yra šokiruoti tokio sprendimo. Tai griauna olimpinę dvasią ir olimpinių žaidynių idėją.
Jeigu kelialapius į olimpines žaidynes lems sudaryti reitingai, ar tai reiškia, kad neturime šansų Tokijuje išvysti vieną geriausių Lietuvos boksininkų Eimantą Stanionį?
Mano giliu įsitikinimu, Eimantas Stanionis yra vienas stipriausių savo svorio kategorijos boksininkų pasaulyje ir yra pajėgus iškovoti olimpinį medalį. Jis planavo dalyvauti pasauliniame olimpiniame atrankos turnyre Paryžiuje. Bet dėl tokio sprendimo, E. Stanionis netgi netenka galimybės kovoti dėl olimpinio kelialapio.
Esu įsitikinęs, kad Lietuva yra apvogta, iš mūsų pavogtas potencialus olimpinis medalis, nes Stanionis tikrai galėtų kovoti dėl apdovanojimo, galbūt net aukščiausios prabos – aukso. Todėl tokie sprendimai prieštarauja bet kokiems olimpiniams principams – vienas favoritų netgi neturi galimybės varžytis dėl teisės kovoti olimpiadoje. Profesionalams boksininkams buvo suteikta teisė varžytis olimpinėse žaidynėse, bet dabar viskas užbraukiama dėl organizatorių nekompetencijos surengti lemiamą atrankos turnyrą. Turime ir kitų skaudžių pavyzdžių. Europos jaunimo čempionė Gabrielė Stonkutė yra viena ryškiausių kylančių žvaigždžių Europoje.
Bet ji turi tik vienintelę galimybę patekti į Tokiją – jeigu Europos zonos atrankos turnyre nugalės pasaulio ir Europos žaidynių čempionę. Pagal reitingą lietuvė neturi galimybių patekti į olimpiadą. Ji tik šiais metais perėjo į suaugusiųjų boksą, o Europos jaunimo čempionato auksas neturi jokios reikšmės reitinge. Tai kaip jai surinkti reitingo taškus, jeigu ji tokios galimybės net neturėjo dėl amžiaus apribojimų.
Buvo daug diskutuojama, kad Europos zonos atrankos turnyrą, kuris pernai buvo nutrauktas vos įpusėjęs, reiktų pradėti iš naujo. Ar yra tokia galimybė?
Daugelis šalių reiškia nepasitenkinimą, kad Europos zonos atrankos turnyras nebus vykdomas iš naujo, o tik nuo to etapo, kur buvo sustabdytas. Per daugiau negu metus, kai kurie kelialapius į Tokiją iškovoję boksininkai jau baigė karjerą, kiti perėjo į profesionalus ir į Tokiją net neketina vykti.
Didžiųjų bokso valstybių rinktinės skelbia, kad per metus pasikeitė jų rinktinių lyderiai ir į olimpines žaidynes turi vykti kiti, šiuo metu geresnius rezultatus demonstruojantys boksininkai. Tačiau olimpinių žaidynių atrankos turnyrų organizatoriai dar kartą paskelbė, kad jokie pakeitimai negalimi. Kas jau iškovojo kelialapius į Tokiją, tie ir turi vykti. O jeigu jie jau baigė karjerą, nesulaukę olimpiados 2020-ais metais. Kas juos pakeis, taip ir lieka neaišku.
Ar Lietuva dar turi vilčių, kad mūsų šalies boksininkai pateks į Tokijo olimpines žaidynes?
Viltis miršta paskutinė. Lietuvos boksininkai dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaidynėse po Nepriklausomybės atkūrimo. Tikimės, kad nepaisant visų sunkumų ir pandemijos, pratęsime tradiciją ir Lietuvos bokso atstovų Tokijuje bus. Lietuvos bokso federacija kreipsis į Tarptautinį olimpinį komitetą, kad būtų atsižvelgta į susiklosčiusias aplinkybes, kad būtų atkreiptas dėmesys į olimpinių žaidynių principus.
Tikimės, kad sveikas protas nugalės. Kaip pavyzdį galiu pateikti 1992 m. Barselonos olimpines žaidynes, kai Lietuvai, ką tik atgavusiai Nepriklausomybę, buvo suteikta nemažai vardinių kvietimų, ar vadinamų kvotų valstybei. Barselonoje kovojo net keturi Lietuvos boksininkai. Labai tikimės ir sieksime, kad bus suteikta bent menkiausia galimybė mažoms šalims turėti savo atstovus bokso varžybose.
Jau kalbėjome apie tai su kaimyninių valstybių bokso atstovais ir visi vienbalsiai nusprendėme, kad kreipsimės į TOK. Sieksime, kad būtų atsižvelgta į susidariusią situaciją ir kad nebūtų skriaudžiamos mažos valstybės bei būtų laikomasi olimpinių principų.
