Tokio didžiulio sujudimo Lietuvos sporte nebuvo seniai. Garsiausi šalies sportininkai masiškai protestuoja prieš federacijos, o tiksliau jos prezidento Vigmanto Sinkevičiaus veiklą.
Ryškiusi dziudo sportininkai masiškai atsisako to, kas šiame sporte yra svarbiausia – juodų diržų.
Juodus diržus protestuodami federacijai grąžino skambiausias Lietuvos pergales pasiekę sportininkai: daugkartinė šalies čempionė Miglė Julija Dudėnaitė, olimpiečiai, daugkartiniai šalies čempionai Marius Paškevičius ir Karolis Bauža, šalies čempionai Radvilas Matukas, Erikas Chovrebovas, Andrėjus Klokovas, Arnas Pagojus, Aleksas Molodeckij, trenerė Lolita Dudėnienė ir aibė kitų.
„Ši istorija tęsėsi per ilgai, žmonės yra klaidinami ir labai gaila sportininkų“, – sako olimpietis K. Bauža, kurio įrašu socialinėje erdvėje buvo pasidalinta beveik 300 kartų.
„Labai didžiuojuosi kiekvienu drąsiu sportininku, o treneriais – dvigubai! Jūs esate pavyzdys!“, – rašė diržo atsisakanti šalies čempionė M. J. Dudėnaitė.
„Aš, Marius Paškevičius, atsisakau LDF suteikto juodo diržo. Negaliu laikyti jo tikru, kai organizacija kuri jį suteikė rodo nepagarbą sportininkams“, – taip pat įrašu dalijosi olimpietis M. Paškevičius.
Iš dziudo traukiasi geriausi sportininkai. Tai kaip Jonas Valančiūnas ir Domantas Sabonis spjautų į Lietuvos krepšinio federaciją, ar Arvydas Novikovas, suvienijęs jėgas su Sauliumi Mikoliūnu, į šuns dienas išdėtų Lietuvos futbolo federaciją ir niekada nebeapsivilktų rinktinės marškinėlių.
Dziudo sportininkai protestuoja prieš 18 metų savo pareigas einantį LDF prezidentą V. Sinkevičių.
Jo vadovaujama federacija ne pirmą kartą savavališkai atsisako siųsti geriausius atletus į Europos čempionatus, o tai, pasak pačių dziudo atstovų, yra tik vienas iš kelių būdų, kaip LDF žlugdo jaunų sportininkų karjeras.
„Esu Lietuvos čempionas. Tiesiog niekur manęs nesiunčia. Taip yra dėl to, kad mes priešinamės jo sistemai. Jie siunčia į čempionatus žmones, kuriuos nori. Rezultatai net nėra svarbu. Taip buvo ir anksčiau – kai buvau šešiolikos metų. Tai yra politinis susidorojimas su mumis“, – tv3.lt sakė U-23 čempionas Dominykas Šantaras
Situacija Lietuvos dziudo sporte yra daugiau nei iškalbinga.
2009 metais lietuviai visuose Europos ir Pasaulio čempionatuose iškovojo du aukso, vieną sidabro ir penkis bronzo medalius.
2019 metais visuose čempionatuose mūsų šalies atstovai vos du kartus užėmė septintąją vietą. O ir tuos medalius prieš dešimt metų iškovojo juodų diržų dabar atsisakantys sportininkai.
Kodėl geriausi Lietuvos dziudo sportininkai traukiasi iš juos tiesiogiai pasauliui atstovaujančios LDF ir kodėl pati LDF slapstosi po nerišliais atsakymais bei nepagrįstais kaltinimais?
Supratęs situacijos rimtumą, V. Sinkevičius atsisakė gyvai kalbėti su visais žiniasklaidos atstovais, tačiau tv3.lt spėjo išsamiai pakalbinti prezidentą.
Lietuvos čempionai: „Mus žlugdo“
Šiuo metu Kroatijoje vyksta Europos U-23 dziudo čempionatas. Jame nėra dviejų Lietuvos čempionų. Neilgai trukus Čekijoje prasidės ir suaugusiųjų Europos dziudo pirmenybės. Bet Lietuva ir šiame čempionate neturės geriausių savo sportininkų.
Svarbiausioms karjeros varžyboms mėnesiais ruošęsi ir net COVID-19 testus prieš čempionatą atlikę jauni Lietuvos čempionai – D. Šantaras ir Edvardas Sagalecas – neišvydo savęs rinktinės sąrašuose.
„Faktas, kad žlugdo. Neleidžia tau garsinti Lietuvos, savo pavardės... Nieko neleidžia. Svajoju apie olimpiadą, bet jei manęs niekur nesiunčia, tai kaip man kažkur išvis patekti? Juk visiems įdomus reitingas ir rezultatai, o jų tarptautiniame lygyje aš neturėsiu“, – tv3.lt nusiminęs sakė E. Sagalecas.
Vietoje šalies čempionų į rinktinę buvo įtraukti žemesnes pozicijas, pavyzdžiui, septintą vietą Lietuvos čempionate užėmę atletai. Federacija patiems sportininkams nė neketino aiškinti šio sprendimo.
Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė.
LDF prezidentas šiuo klausimu maloniai pasiūlė kreiptis į Trenerių tarybą. V. Sinkevičius tikino, kad pats nėra susijęs su Trenerių tarybos priimamais sprendimais ir tai nėra jo kompetencijos ribose.
Vis dėlto, V. Sinkevičius nesutiko su tv3.lt prašymu užduoti kelis klausimus Trenerių tarybos vadovui, Sakartvelo pilietybę turinčiam Eduardui Techovui. Tačiau redakcijai pasidomėjus kitų Trenerių tarybos narių nuomonėmis, buvo gauti trys identiški laiškai, parašyti net su tomis pačiomis gramatinėmis klaidomis.
Trenerių tarybos nariai Danguolė Novikovienė ir Vasilijus Rybinas bei LDF prezidentas V. Sinkevičius į tris skirtingus laiškus atsakė visiškai vienodu tekstu.
„Sportininkas oficialiuose dziudo varžybose paskutinį kartą dalyvavo 2019 m. kovo mėnesį. Nuo to laiko rinktinės vyr. treneris nebuvo informuotas apie jo treniruočių procesą, nėra sulaukęs sportinio pasirengimo plano, ar kokio kito intereso iš sportininko ar jo trenerio siekiant dalyvauti tarptautinėse varžybose“,– žodis į žodį rašė nariai D. Novikovienė ir V. Rybinas.
Bet faktai byloja ką kitą. 2019 m. kovo mėnesį bendrai paskutinį kartą vyko U-23 Lietuvos čempionatas. Po 2019 metų kovo mėnesio daugiau varžybų šios amžiaus grupės sportininkams LDF neorganizavo, todėl informacijos apie šių sportininkų pasirengimą čempionatams Trenerių taryba turėjo turėti tiek pat, kiek ir apie kitų atletų. O į Europos pirmenybes yra siunčiami silpnesnio pajėgumo sportininkai.
Tv3.lt pasidomėjus, pagal kokius konkrečius kriterijus į rinktines yra įtraukiami Lietuvos sportininkai, buvo gautas atsakymas, kad rinktinės yra sudaromos vadovaujantis „Lietuvos dziudo federacijos visų amžiaus grupių nacionalinių dziudo rinktinių sudarymo ir dalyvavimo Europos bei Pasaulio čempionatuose kriterijais“.
Gavus šio dokumento kopiją, paaiškėjo, kad šie kriterijų nuostatai buvo priimti ir patvirtinti tik 2020 metų vasario 26 dieną – jau po paskutiniojo U-23 Lietuvos čempionato. Bendrai šie nuostatai galioja tik aštuonis mėnesius.
E. Sagalecui, ne pirmą kartą neįtrauktam į rinktinę Lietuvos čempionui, yra tekę netgi paduoti LDF į teismą. Nors teismą jis laimėjo, jokios padoresnės reakcijos iš LDF nesulaukė.
„Kai mane išmetė iš rinktinės, padaviau į teismą federaciją. Teismą aišku laimėjau, nes nesugebėjo jie paaiškinti, dėl kokių priežasčių nekviečia į rinktinę“, – sakė E. Salacevas.
Pusmetį netaisomos „korektūros“ klaidos, dingę prizai
Kai socialinėje erdvėje prasidėjo sujudimas dėl dviejų stipriausių jaunųjų Lietuvos dziudo atstovų, plačiau situaciją nupasakojo čempiono D. Šantaro tėvas, Nacionalinės dziudo asociacijos narys ir dziudo treneris Linas Šantaras.
Pasak jo, rinktinių sąrašai su prašymais taisyti pavardes prezidentui ir Trenerių tarybai buvo rodomi dar kovo mėnesį. Tada V. Sinkevičius žadėjo ištaisyti, kaip sako pats, korektūros klaidą, tačiau jokie pokyčiai neįvyko.
Ir nors pats V. Sinkevičius šį kaltinimą neigia ir vadina nesąmone bei melu, po kelių akimirkų pats pateikia pavyzdį, kad tokių atvejų ir didelių nesusipratimų yra buvę ir anksčiau.
„Buvo iš tikrųjų atsitikusi klaida, kai Mariaus Paškevičiaus sūnus nebuvo įtrauktas į olimpinio rezervo sąrašus. Trenerių taryba svarstydama jį praleido, nežinau kodėl, kaip taip nutiko. Pagal kriterijus jis galėjo tam sąraše būti, klaida yra ištaisyta, po kelių mėnesių jis atsidūrė tame sąraše. Čia nieko bendro“,– sakė V. Sinkevičius.
Pretenzijas pareiškusį L. Šantarą LDF prezidnetas netgi pavadino „ne visiškai pilno proto žmogumi“ ir tikino, kad šis atvirai meluoja.
„Aš nežinau, kokia pozicija jums jis (Linas Šantaras – aut. past.) prisistato. Šiaip tai jis yra, man atrodo, ne visiškai pilno proto žmogus, nes aš nieko daugiau iš jo negirdžiu, tik melagystes ir skandalus“, – tv3.lt sakė V. Sinkevičius.
Ne ką mažiau įdomi istorija talentingiausiems savo amžiaus grupių dziudo atstovams D. Šantarui ir E. Salavecui nutiko ir tada, kai jie tapo Lietuvos čempionais.
20 ir 22 metų sportininkai abu pasakojo tą patį, kaip po jų pergalės Lietuvos čempionate, apdovanojimų ceremonijos metu ėmė stigti diplomų, medalių ir juodų diržų, skirtų jiems pasveikinti.
„Prieš porą metų laimėjome čempionatą, o tai reiškia, kad iškovoji ir juodą dziudo diržą. Tai įsivaizduokite, kai vyko apdovanojimai, lipome ant pakilos, staiga jiems baigėsi diplomai, medaliai, diržai. Nenorėjo mums suteikti juodų diržų, treneriai turėjo važiuoti iki federacijos biuro, prašyti, kad išrašytų juodus diržus, apdovanotų“, – pasakojo D. Šantaras.
„Man tas pats buvo. Savo diržą aš gavau tik po metų laiko. Vėl teko grasinti, vėl ketinau paduoti į teismą, priminiau jiems, kad jie turi vykdyti nurodymus, nes jau kartą teismą pralaimėjo. Prabėgus metams suteikė man diržą“, – pridūrė E. Sagalecas.
Vis tik LDF prezidentas V. Sinkevičius ginasi ir jaunimo prisiminimus vadina absurdiškais.
„Visiška nesąmonė, visiška nesąmonė. Nežinau kas čia nori šitoje vietoje susireikšminti. Už diržų suteikimą yra atsakinga komisija ir ji nepraleidžia nė vieno, kuris iškovoja diržą. Jei žmogus pagal rezultatą pasiekė juodą diržą, tai jis jam ir yra suteikiamas. Man tai absurdiškos tokios kalbos. Čia tas pats, kaip sakyti, kad dabar lauke 30 laipsnių šilumos, bet vieni to nejaučia“, – sakė V. Sinkevičius.
Nesibaigiantys protestai ir sutartas LDF melas
Talentingi Lietuvos dziudo sportininkai prieš LDF kovoja jau ne vienerius metus, įvairiausiais būdais.
Štai lygiai prieš metus, 2019 metų lapkritį, Kaune turėjęs vykti Lietuvos čempionatas tapo visišku fiasko: keliasdešimt žmonių lauke ir keliasdešimt į salę patekusių protestuotojų skandavo „Gėda, Gėda!“ bei skatino atsistatydinti 17 metų prezidento pareigas einantį V. Sinkevičių.
Plačiau apie šį protestą tv3.lt rašė čia.
Dabar, šių metų lapkritį, protestas dėl masinių susibūrimų apribojimų persikėlė į socialinius tinklus ir tapo dar labiau matomas šalies sporto bendruomenei.
Vienas po kito garsiausi dziudo atstovai dalijosi nuotrauka, kurioje – pranešimas apie juodų diržų grąžinimą federacijai.
„Juodas diržas – tai sunkaus darbo, garbingos kovos ir oraus elgesio simbolis. Atsakymas federacijai: „Jūs nesate juodas diržas“, – skelbiama įraše.
„Kokie teisingi žodžiai!“, – rašė šalies čempionė M. J. Dudėnaitė.
„Palaikydamas savo kolegas sportininkus dziudistus, atsisakau Lietuvos dziudo federacijos Vigmanto Sinkevičiaus man įteikto 4Dan (juodo diržo)“, – antrino olimpietis K. Bauža.
„Aš, Radvilas Matukas, daugkartinis Lietuvos dziudo čempionas, protestuodamas prieš sportininkų persekiojimą Lietuvos dziudo federacijoje, grąžinu jiems savo juodą diržą“,– taip pat rašė R. Matukas.
Ir tokių pavyzdžių feisbuke – keliasdešimt.
Tv3.lt paklausė LDF prezidento ir dviejų LDF Trenerių tarybos narių, kaip jie kiekvienas individualiai vertina tokį sportininkų protestą.
Tiesa, kaip ir į likusius klausimus, tiek V. Sinkevičius, tiek D. Novikovienė, tiek V. Rybinas, atsakė identišku ir realybės neatitinkančiu tekstu.
„Visas ažiotažas yra keliamas tik soc. tinkluose. Mūsų nuomone, šitaip besielgdami sportininkai žemina dziudo sporto vardą, sumenkina dziudo moralės kodeksą, vaikydamiesi vienadienio populiarumo. Norėtume atkreipti dėmesį, kad dauguma atsisakančiųjų jau seniai dziudo karjerą baigę sportininkai.
Tai žinoma jų asmeninis reikalas, nors diržas yra iškovojamas jų pačių prakaitu, sunkiu darbu ant tatamio. Šiai dienai Lietuvos dziudo federacijos DAN KYU komisija nėra gavusi nei vieno oficialaus kreipimosi anuliuoti suteiktus DAN‘us. Diržo spalva ir DAN yra labiau simbolis pabrėžiantis sportininko ar trenerio meistriškumo lygi ar nuopelnus dziudo sportui“, – visi vienodai atsakė jie.
Tačiau faktas, į kurį norėjo atkreipti dėmesį V. Sinkevičius, D. Novikovienė ir V. Rybinas, yra netiesa.
Teigdami,„kad dauguma atsisakančiųjų jau seniai dziudo karjerą baigę sportininkai“, LDF nariai sako netiesą, nes prie protesto prisijungė tik apie 5-10 proc. karjerą baigusių sportininkų. Likusioji dalis yra iki šiol sportuojantys ar dziudo veikloje kitaip dalyvaujantys asmenys.
„Dėl atsisakančiųjų juodų diržų – jei LDF vadas pasidomėtų, tai pamatytų, kad tik ~5% atsisakančių yra seniai karjerą baigę sportininkai. Tačiau tai būtent tie, kurie ir šiandien domisi dziudo sportu, atvyksta į varžybas bei įvairiais būdais prisideda prie dziudo sporto veiklos“, – feisbuke rašė trenerė L. Dudėnienė.
„Sporto visuomenės ir dziudo federacijos konfliktas vyksta apie dešimt metų. Aš asmeniškai visus šiuos dešimt metų taip pat priešinuosi federacijai. O federacijos prezidentas, atsakydamas į mūsų veiklą, kerta per skaudžiausias vietas. Visi mūsų vaikai sulaukia vienokių ar kitokių sankcijų iš federacijos“, – pasakojo L. Šantaras.
Prezidentas nepripažįsta, kad kažkas blogai
Nors dziudo sportininkų protestai tik auga, o jaunieji talentai ir šalies olimpiečiai kalba apie susidorojimą ir karjerų griovimą, traukiasi iš LDF veiklos, viešai kelis metus protestuoja prieš prezidentą, federacijos vadovas nemano, kad dziudo reikalai Lietuvoje klostosi netinkamai.
„Sunku vertinti, ar skaldo kas bendruomenę, ar ne. Nežinau pagal ką reiktų matuoti, kas čia daugiau nuveikęs gyvenime. Bet kai diletantai pradeda komentuoti, nes jiems atrodo vienaip ar kitaip... Juk yra kryptingas darbas, planai, ilgalaikė strategija, vystymas. Dziudo Lietuvoje vystosi, jos žinomumas, populiarumas kyla į viršų“, – sakė V. Sinkevičius.
Federacijos vadovas iš posto nesitraukia ir nesijaučia kaltas dėl byrančios dziudo bendruomenės.
„Kur man čia pasiteisinti? Aš net neįsivaizduoju, jaučiuosi kaip egzaminuojamas pirmokas. Nemoku net aprėpti, kiek yra visko daroma, kiek visko dar bus padaryta. Šneka žmonės, kurie nesupranta elementarios pagarbos, net nesupranta, kad prieš lipant ant tatamio reikia nusilenkti, tai apie ką mes kalbame. Tai nėra kultas, tai yra elementarus etiketas. Žmonės, kurie niekada nėra sportavę, mano galva, net neturi teisės kažką sakyti ir komentuoti.
Man apmaudu, kai žmonės atvirai pasitelkia melą, atvirai meluoja ir visas problemas sutelkia į vieną žmogų. Taip, galbūt negali visiems patikti, įtikti, bet tai yra natūralūs gyvenime dalykai. Nebūsi juk amžinai jaunas, gražus, nepatiksi absoliučiai visiems“, – toliau dėstė V. Sinkevičius.
Tv3.lt žiniomis pirmadienį Vilniuje bandyta surengti skubų trijų šalių (Lietuvos tautinio olimpino komiteto, Lietuvos dziudo federacijos ir Lietuvos dziudo asociacijos) susitikimą, tačiau jis neįvyko.
Sportininkai laukia, kol beveik dvidešimt metų LDF vadovaujantis prezidentas V. Sinkevičius pasitrauks iš savo pareigų ir leis Lietuvos talentams save parodyti pasauliui vienodomis, o ne „už nugaros“ priimamomis sąlygomis.
