Neseniai spaudoje pasirodė Lietuvos šachmatų federacijos prezidento Aleksandro Černovo pasisakymai, kad Lietuva abejinga šachmatų žvaigždės Viktorijos Čmilytės pergalėms.
„Lietuvoje Viktorija yra reiškinys. Būsiu atviras – reakcijos nebuvimas į V. Čmilytės laimėjimų mastą mane šokiravo. Pernai iš Gruzijos jos atvežtas Europos auksas niekam nepadarė įspūdžio“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Černovas. Tačiau pati V. Čmilytė nesutinka su jo žodžiais ir teigia, kad lietuviai ją palaiko ir pastebi. Portalui Balsas.lt ji pasakoja apie šachmatų sporto problemas ir įdomybes.
– Per karjerą iškovojote daug didelių pergalių, tačiau pasirodė nuomonių, kad Lietuva joms yra abejinga. Ar taip jaučiatės iš tiesų? – Balsas.lt paklausė V. Čmilytės.
– Nesutinku, kad mano pergalės buvo nepastebėtos. Šachmatai nėra nepastebimas sportas, aš tai jaučiu. Lietuvoje sulaukiu daug dėmesio: mane žino, atpažįsta gatvėje, už mane serga. Ir ypač tuomet, kai pavyksta iškovoti didžiausias pergales sulaukiu daug dėmesio.
Žinoma, kad šachmatai negali konkuruoti nei su krepšiniu, nei su futbolu, bet yra žmonių, kuriems ši sporto šaka patinka. Juk naivu būtų tikėtis, kad šachmatai taps sporto šaka numeris vienas. Šioje sporto šakoje esu jau 15 metų ir kažkuo nustebinti žmones yra labai sunku, nebent tapčiau pasaulio čempione, bet objektyviai žiūrint, šis tikslas man nėra pasiekiamas.
– Kaip yra su šachmatų sporto finansavimu ir sporto sąlygomis?
– Su finansavimu yra nelengva, bet tai natūralu. Dabar valstybė mums negali skirti daug pinigų, nes šachmatai nėra prioritetinė sporto šaka. Bet tai liečia ir visas kitas federacijas.
– Ar federacija finansuoja bent jau keliones į varžybas?
– Federacija apmoka mano keliones į svarbiausias varžybas: šiemet apmokėjo kelionę į pasaulio čempionatą, pernai į Europos čempionatą. Anksčiau, kai su federacija ne visuomet pavykdavo susitarti, keliones apmokėdavo Šiaulių miestas. Ne pačiais lengviausiais laikais jie visada stengdavosi man padėti. Taigi kažkokios galimybės išvažiuoti į varžybas visuomet atsiranda. Dabar, kai jau esu pasiekus aukštą lygį, daugelio varžybų organizatoriai apmoka mano keliones. Nes jie patys nori, kad aš dalyvaučiau jų varžybose.
– Pakalbėkime apie šachmatų sporto užkulisius. Daug kam šachmatų sportas atrodo nuobodus ir net nepanašus į sporto šaką. Koks jis yra iš tiesų?
– Visi sporto elementai, išskyrus fizinę jėga, šachmatuose yra. Tai yra rimta dviejų varžovų kova, visada yra nugalėtojas, yra ir pralaimėtojas, tiesiog tai yra protų kova. Mano akimis žiūrint, šachmatuose azarto ir kovos yra tikrai nemažiau negu kitose sporto šakose. Galbūt šachmatų taisyklės yra kiek sudėtingesnės negu kitų sporto šakų ir nesuprantant jų, tai atrodo nuobodu. Bet daugybė žmonių, kurie vieną kartą išmoksta šį žaidimą, žaidžia ir stebi jį visą gyvenimą.
– Kokie yra jūsų santykiai su kitais šachmatininkais? Kokie žmonės jie yra?
– Šachmatininkai yra įvairūs žmonės, kaip ir kitose profesijose. Bet mano santykiai su šachmatininkais yra labai geri. Su profesionaliomis šachmatininkėmis iš kitų šalių, su kuriomis dažnai tenka žaisti ir konkuruoti, santykiai vis tiek yra geri. Pasibaigus partijai visi yra draugiški ir jokių problemų nekyla. Apskritai, konfliktiškų asmenybių šachmatų sporte yra ne tiek ir daug. Sportinį charakterį rodome prie lentos, o pasibaigus varžyboms būname draugais.
– Taigi psichologija šachmatuose svarbesnė nei kituose sporto šakose?
– Žinoma, psichologija čia yra labai svarbi, tai – proto sportas. Labai didelį vaidmenį vaidina tai, kaip kiekvienam pavyksta susidoroti su įtampa. Nes labai svarbu išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms.
– O ar jūs prieš dvikovą vis dar jaudinatės?
– Taip... Kuo svarbesnės varžybos, tuo didesnis jaudulys. Žinoma, kai tiek metų žaidžiu, į viską žiūriu ramiau ir daugelis situacijų man yra jau žinomos. Bet vis tiek prieš varžybas būna ir užmigti sunku.
– Kodėl pasirinkote tokią sporto šaką?
– Pasirinkau labai anksti, būdama šešerių metų, nes man pavyko pasiekti rezultatų ir tapo aišku, kad turiu talentą šachmatams. Greitai patekau į sėkmingą srovę, man pavyko išvažiuoti į vaikų pasaulio, Europos čempionatus. Tuomet ir supratau,kad verta tuo užsiimti, kad tai yra man įdomu ir naudinga, ir kad galiu kažko pasiekti.
– Ką dar po tiek metų, praleistų šachmatų sporte, čia svajojate pasiekti?
– Neturiu labai konkrečių svajonių. Norėčiau ir toliau sėkmingai varžytis Europos čempionatuose. Taip pat noriu išlaikyti aukštą reitingą ir galbūt po truputį kopti aukštyn. Norėčiau būti pirmame reitingo dešimtuke. Galbūt kitiems sportininkams tai nieko ypatingo nereiškia, bet man tai svarbu.
TIK FAKTAI
2011 metais V. Čmilytė tapo Europos čempione, 2008, 2003 m. – Europos vicečempione, 2006 m. pasaulio moterų čempionate iškovojo bronzos medalį.
Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) paskelbtame geriausių pasaulio šachmatininkių reitinge V. Čmilytė užima 9-ą vietą.
V. Čmilytei įteikta nemažai apdovanojimų: 1996 m. ji apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2006 m. – Kūno kultūros ir sporto departamento medaliu „Už sporto pergales“, Lietuvos sporto žurnalistų surengtuose rinkimuose išrinkta geriausia 2006 m. Lietuvos sportininke.
