Vadovaujant Š. Sakalauskui tuometinis „Lietuvos rytas“ 1999–2000 m. pirmą kartą triumfavo Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), finalo serijoje įveikdamas Kauno „Žalgirį“.
Po to LKL čempionu „Rytas“ tapo dar 5 kartus – 2002, 2006, 2009, 2010 ir 2022 m.
Titulų badas sostinėje prasidėjo 2011 m., kuomet iš klubo sporto direktoriaus posto pasitraukė nuo pat 1997 m. komandos komplektacija besirūpinęs Jonas Vainauskas.
Statistika kalba už save – per 1997–2011 m. laikotarpį „Rytas“ iškovojo 15 titulų, tarp jų – dvi Europos taures.
Per panašią metų imtį – 2011–2023 m. laikotarpį – klubo trofėjų lentyna pasipildė vos trimis trofėjais.
Paskutinį kartą „Rytas“ Eurolygoje žaidė 2013–2014 m. sezone. Į Europos taurės kovas grįžęs sostinės klubas antrąjį pagal pajėgumą Senojo žemyno turnyrą nusprendė palikti 2020 m. ir nuo tada žaidžia FIBA Čempionų lygoje.
Šiuo metu „Rytas“ yra per žingsnį nuo to, kad liktų už „Top 16“ etapo borto. Trečiadienį Giedriaus Žibėno auklėtiniai išvykoje kausis su Atėnų „Peristeri“ klubu. Graikijos klubas serijoje iki 2 pergalių pirmauja 1:0.
Š.Sakalauskas su tv3.lt skaitytojais pasidalino mintimis apie galimus „Ryto“ pasiekimus likusioje sezono dalyje ir kalbėjo apie europinių ambicijų trūkumą.
„Ekspertai prie parketo“ rubrikos kuratorius – naujienų portalo tv3.lt sporto žurnalistas Balys Šmigelskas.
Kodėl „Ryto“ klubas Europoje nebėra sėkmingas?
Sutikčiau, kad dabar Vilniaus „Rytas“ turi per mažai ambicijų Europoje. „Ryto“ tikslas visada buvo patekti į Eurolygą. Man dirbant klube patekome į Saportos taurės pusfinalį ir tokiu būdu laimėjome Lietuvai antrąją vietą Eurolygoje. Kaip tik 2000 m. Europos krepšinyje įvyko skilimas – vieni klubai rinkosi Suprolygą, kiti – Eurolygą.
Dabar, kaip ir tada, „Ryto“ niekas nevertė palikti Eurolygos šeimos ir persikelti į trečiąjį pagal pajėgumą turnyrą. Klubas pats taip nusprendė. Skaičiuojant jau ketvirtą „Ryto“ sezoną FIBA Čempionų lygoje, matome, kad klubo tai nesustiprino. Matome, kad trečiame pagal pajėgumą Europos turnyre „Rytas“ nedominuoja.
Palyginimui, Panevėžio „Lietkabelis“ Europos taurėje žaidžia pakankamai sėkmingai ir joje turi gerą vardą.
Galbūt „Ryte“ dabar viskas matuojama per LKL prizmę? Giedrius Žibėnas yra įdomus ir savo braižą turintis treneris, bet Europoje klubas nebėra sėkmingas.
Kodėl taip yra? Žiūrint į dabartines krepšinio tendencijas, laimi tos komandos, kurių geriausi žaidėjai yra tikras vidurio puolėjas ir tikras įžaidėjas.
Dominuoja deriniai ir įgūdžių krepšinis. Jeigu nepavyko derinys, einama prie krepšininkų įgūdžių, pranašumų situacijų. Šio sezono „Ryto“ sudėtyje nėra tikro „centro“. Yra Javinas DeLaurier, Martynas Echodas ir Oskaras Pleikys. Nė vienas nėra tas, kuris po krepšiu būtų gynybos ramstis, o puolime – bent jau iš artimo atstumo užtikrintai į krepšį pataikantis žaidėjas. „Rytas“ turi pakankamai gerus 2–4 pozicijos žaidėjus, tačiau neturi įžaidėjo, kuris galėtų būti ne tik kūrėjas, bet kartu ir atakuojantis žaidėjas.
Tai ir apsprendžia, kaip „Rytas“ žaidžia. Puolime vilniečiai žaidžia plačiai ir greitai, daug žaidimo „1x1“. Tai padeda pasiekti rezultatų LKL‘e, bet ne Europoje, nes ten geri klubai žaidžia kitokį krepšinį.
Niekas nežino, kokios diskusijos vyksta tarp klubo vadovų ir trenerių štabo. Galbūt klubą tenkina tai, kad jis dominuoja LKL, o skambių pergalių Europoje nebėra. Bet manęs, kaip palaikančio „Ryto“ klubą ir linkinčiam jam pergalių žiūrovo, tai netenkina. Norėčiau, kad „Rytas“ kiekvieną sezoną LKL‘e kautųsi dėl pirmosios vietos, o Europoje būtų matomas ir grįžtų į Eurolygą arba Europos taurę.
Klaidos trenerių štabe
Norėčiau atskirai pakalbėti ir apie trenerių štabą. Jeigu G. Žibėnas nuspręstų palikti klubą, kas taptų vyr. treneriu? Georgios Dedas? Gustas Maskoliūnas? Pažiūrėkime į rimtas krepšinio šalis. Kiek yra lietuvių, kurie Serbijoje dirba vyr. treneriais ar asistentais? Tokių nėra nė vieno. Nejaugi Lietuvoje nėra trenerių, kurie būtų pajėgūs dirbti „Ryto“ trenerių štabe ir, tarkime, po kelių metų perimti komandos treniravimą?
Visų pirma, šalia vyr. trenerio turėtų dirbti pajėgus lietuvis. Antra, turėtų būti sistema. Geriausius rezultatus Moksleivių krepšinio lygoje pasiekę treneriai turėtų sulaukti galimybių save išbandyti vyrų lygyje – dirbti NKL ir LKL vidutiniokų klubų trenerių štabuose. Jeigu tai yra iš tiesų gabūs treneriai, jie augtų toliau, kuriuos galėtų pasikviesti Kauno „Žalgiris“ ir „Rytas“.
Dabar mes turime G. Maskoliūną, kuris, galbūt, yra gabus, bet nėra sukaupęs trenerio patirties, kuria galėtų dalintis. Visi žymiausi treneriai yra praėję visus etapus – nuo vaikų, jaunučių, jaunimo iki vyrų krepšinio. Manyčiau, šioje vietoje „Rytas“ yra padaręs klaidų.
Kita vertus, norisi ir pasidžiaugti. Sveikintinas klubo žingsnis į klubo sporto direktoriaus pareigas paskirti Artūrą Jomantą. „Rytas“ pradėjo žiūrėti į savo buvusius žaidėjus ir tai yra labai gerai. Buvęs klubo krepšininkas, vėliau dirbdamas klube sporto direktoriumi ar užimdamas bet kokias kitas pareigas, jaučia visai kitą atsakomybę.
„Ryto“ sudėtis Europoje nesutverta gintis sėkmingai
Grįžkime prie šio sezono „Ryto“ komplektacijos. Baudos aikštelėje elementariai trūksta raumenų ir ūgio. Kai neturi raumenų po krepšiu, negali daryti spaudimo ties 6 metrų linija, nes jeigu tave apžais, kelias link krepšio bus laisvas.
„Rytas“ spaudžiasi baudos aikštelėje ir „atiduoda“ varžovams tolimus metimus. Jeigu oponentams būna gera diena, nereikia stebėtis, kad praleidžiame 110 taškų. Su tokia sudėtimi kokybiškai gintis Europos mastu – neįmanoma.
Jeigu klubo fokusas šiame sezone yra LKL finalas, visų pirma, manau, „Rytui“ neišvengiamai reikia tikro vidurio puolėjo, nes dabartinė sudėtis po krepšiu niekaip nesulaikys Lauryno Biručio. Kai „Žalgiris“ pradės mušti „per baudos aikštelę“, vilniečiai spausis, o tada „Žalgirio“ aukštaūgiams beliks atmesti kamuolį laisviems likusiems snaiperiams.
Marcusas Fosteris tikrai gali sužaisti dieviškai ir laimėti atskiras rungtynes, bet jis nepadarys kitų žaidėjų geresniais. Belieka tikėtis, kad jo metimai sukris LKL pusfinalyje ir finale.
O dabar pažvelkime į situaciją plačiau. Ar mes turime džiaugtis, jeigu „Rytas“ pateks į FIBA Čempionų lygos „Top 16“? Dėliojant klubo viziją ir tikslus, reiktų aiškiai pasakyti – „Rytas“ turi žaisti dėl pirmosios vietos su „Žalgiriu“ ir būti tarp keturių geriausių komandų Čempionų lygoje. Kiti tikslai – nedomina. Kurti tolimesnę klubo viziją ir komplektaciją galima atsispyrus nuo šių ambicingų tikslų.
Visa tai sakau ne todėl, kad norėčiau pasirodyti protingiausiu ir viską žinančiu. Mano patirtis sporto mokyklose, klubiniame krepšinyje ir federacijoje leidžia daryti pakankamai gilų pjūvį ir pasidalinti savo požiūriu. Pagrindinis mano noras – skatinti pokyčius organizacijose ir kviesti į diskusiją, kad Lietuvos krepšinis stiprėtų tiek klubiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Šarūnas Sakalauskas, specialiai naujienų portalui tv3.lt.
