Po rungtynių Kauno „Žalgirio“ strategas Kazys Maksvytis džiaugėsi laimėjimu ir pripažino, jog nusipelnė sugrįžti į pergalių kelią.
„Sveikinu savo komandą ir savo žaidėjus. Nėra lengva visas rungtynes atsilikinėti, bet kovojome iki galo. Mes išlikome rungtynėse, kovojome iki pabaigos ir nusipelnėme šios pergalės.
Didžiausia ir vienintelė mūsų didesnė problema buvo atkovoti kamuoliai puolime, jie gavo daug antrųjų šansų, tai žudė mus visas rungtynes, bet pabaigoje nusiėmėme svarbius kamuolius, mes laimėjome ir mes nusipelnėme šios pergalės“, – po rungtynių sakė K. Maksvytis.
Ar šios kelios dienos be rungtynių buvo vienas iš faktorių dėl kurių komanda išėjo tokia energinga?
Manau, kad tai buvo vienas iš pagrindinių faktorių. Buvo nelengvas laikotarpis, daug kelionių, daug rungtynių. Tos pačios traumos, pasikeitimai. Tai kažkiek pabuvo kelias dienas namie, pasiilsėjome ir gerai pasitreniravome. Sugrįžome į savo vėžias, pasiruošėme rungtynėms, o tada kovojome iki galo ir laimėjome.
Edgaras Ulanovas jau ne vienerias rungtynes gerai sužaidžia pabaigoje. Ar jis ir yra tas vyras, kuri turi tempti komandą pabaigoje?
Taip. Kažkas turi prisiimti atsakomybę, o kodėl gi ne kapitonas. Jis tą darė gerai ir labai tikiuosi, jog ir toliau tai darys.
Per pastarąsias rungtynes sukrenta ir I. Brazdeikio tritaškiai metimai. Kiek jie laisviau leidžia kvėpuoti komandos žaidimui?
Manau, kad pagerėjo ne tik Igno tritaškių pataikymas. Pagerėjo ir jo stabilumas žaidime, tiek puolime, tiek gynyboje. Aš tai matau ir jūs tai matote. Jis dabar yra vienas iš tų kertinių žaidėjų, kuris žaidžia stabiliai. Tikiuosi, kad jis taip stabiliai žais iki pat sezono galo.
Ko komanda labiausiai galėtų pasimokyti iš sunkios pralaimėjimų serijos, kurią teko patirti?
Laimėti yra žymiai smagiau nei pralaimėti. Jeigu apie pasimokymą, tai pirmose rungtynėse buvo kažkiek fizinis nuovargis, o vėliau atsirado ir nepasitikėjimas. Nėra iš to lengva išeiti. Man šios rungtynės priminė vienas iš pirmųjų šio sezono rungtynių prieš „Virtus“, kai buvo daug kovos. Gal buvo ir tų klaidų, tačiau buvo daug kovos ir pergalė rungtynių gale.
Minėjote, jog pagrindinė problema buvo svečių puolime atkovojami kamuoliai. Kiek tai lėmė K. Hayeso gretai susirinktos pražangos?
Na, taip. Tos baudos buvo tokios lengvos, ne kažkokios taktinės ir gana pigios. O jeigu kalbant apie kamuolius, tai nebuvo vien tik mūsų aukštaūgių problema. Buvo ir daug toli atšokusių kamuolių, kuriuos atkovojo Giedraitis, Thompsonas ir Sedekerskis. Todėl problemų su kamuoliais turėjo visa komanda ir tai pavyko sutvarkyti tik rungtynių gale, kai visus kamuolius nusiėmėme. O tada atsirado ramybė. O dėl Kevarriusio, tai jis ištaisė savo blogą pradžią su gynyba rungtynių pabaigoje.
Teko rūbinėje kalbėti su Brazdeikiu ir Kevarriusu, jie pabrėžė, jog per šią ilgą pralaimėjimo atkarpą komandoj vyravo palaikymas ir pasitikėjimas vienas kitu. Kokios metodikos jūs laikėtės?
Buvo visko. Buvo ir vaizdo medžiagos peržiūrų su klaidų taisymais. Buvo ir motyvacinių kalbų, kad grįžtume į savo kelią, kuriame buvome. Buvo ir paprasta rutina, kurios ilgai buvome neturėję. Žinoma, buvo geros, rimtos treniruotės, kuriose susigrąžinome pasitikėjimą. Buvo ir filmo apie Rose Namajunas peržiūra, pačiu laiku. Buvo ir jos motyvacinė kalba, čia, prieš rungtynes. Daug faktorių susidėjo. Toks vaizdas, kad viską šiandien darėme gerai, nes laimėjom. Komanda atrodė besikaunanti, kaip visada.
Kalbant apie ypatingą viešnią, nebuvo minčių neįsileisti, kai visi kaupėsi rungtynėms? Kaip pasiteisino jos kalba?
Pirmiausia ji parodė kad žmogaus maksimumas neturi ribų. Ji yra turėjusi daug pakilimų ir nuopuolių, ir labai daug pasiekusi. Savaitės eigoje kažkiek tikrai limitavome susitikimus, bet filmo neatšaukėme, ėjome jo žiūrėti ir po jo buvo labai gera proga, kai ji pas mus atėjo bei įkvėpė.
– Kaip kilo idėja išleisti Luką Lekavičių į starto penketą?
– Jūs ir patys bandote suprasti, kad mūsų puolimas nebuvo toks gyvas bei rezultatyvus. Nusprendėme leisti Luką, nes pradėjome su 2 gynybiniais gynėjais: Ulanovu ir Butkevičiumi. Norėjosi šiek tiek gyvybės puolime ir Lukas tą davė. Manau, kad gerai sureagavome ir rungtynių pradžia davė impulsą lengvų taškų. Manau, kad šis žingsnis pasiteisino.
– Achille Polonaros išgyveno dar vienas prastas rungtynes. Kodėl jis kol kas stringa?
– Man svarbu kiekvienas mano žaidėjas, bet svarbiausias dalykas buvo, jog mes laimėjome. Manau, kad Achille įsipaišys, jis turi galimybių, turi patirties. Mes juo tikime ir tikimės, kad jis įsipaišys bei pagaus ritmą ir duos mums naudos.
– Kodėl paskutines minutes žaidėte be Brazdeikio?
– Buvome nusprendę, kad paskutinėmis minutėmis aikštelėje laikysime aukštesnius, galinčius gynyboje keistis žaidėjus, o puolime planavome įmesti Igną ir Luką Lekavičių atgal. Tačiau taip išėjo, jog įmesdavome baudas ir vėl reikėdavo gintis. Laikėme gynybinį penketą ir jis buvo pasiruošęs išeiti mums padėti, bet manau, kad tai irgi pasiteisino.
