J. Sinneris po mačo ne kartą apgailestavo, kad neišnaudojo savo galimybių laimėti mačą ir leido C. Alcarazui patikėti pergale.
Spaudos konferencijoje J. Sinneris pasidalijo savo įžvalgomis apie neįtikėtiną kovą, papasakojo, ką galvojo turėdamas „match pointus“ bei atskleidė emocijas, lydėjusias jį ne tik finalo metu, bet ir pastarąsias savaites.
„Žinoma, džiaugiuosi, kad sugebėjau pademonstruoti tokio lygio tenisą, esu patenkintas savo žaidimu visame turnyre, bet šis pralaimėjimas skaudus. Daugiau ir nėra ką pasakyti. Esu laimingas dėl to, kaip kiekvieną dieną stengėmės tobulėti ir siekėme atsidurti tokioje pozicijoje. Džiaugiuosi, kad buvau tokios kovos dalimi, bet rezultatas skaudina“, – sakė J. Sinneris.
Kalbėdamas apie mačo metu plūstančias mintis, J. Sinneris teigė, kad stengėsi į kiekvieną setą žiūrėti kaip į naują mačą.
„Stengiausi kiekvieną setą pradėti nuo nulio. Žinoma, nusivyliau ketvirtu setu, turėtomis pergalės galimybėmis, savo padavimu, bet psichologiškai išlikau kovoje. Nedovanojau jam jokių taškų. Kai viskas baigėsi – baigėsi. Tai kitoks jausmas – negali nieko pakeisti. Penktojo seto pradžioje dar galėjau viską pakreipti savo naudai“, – pasakojo J. Sinneris.
J. Sinnerio teigimu – šis mačas išsiskyrė iš visų kitų prieš tai buvusių tokių ilgų susitikimų.
„Šio mačo negali palyginti su jokiu kitu. Fiziškai jaučiausi gerai, pavargęs, bet tiek pat, kiek ir jis. Tai buvo labai fiziškai ir psichologiškai sudėtingas mačas. Ką dabar galiu padaryti? Žinant rezultatą – toks gyvenimas, nieko nebepakeisi. Vis tiek džiaugiuosi, kad buvau šio susitikimo dalis, jis buvo ilgas ir aukščiausio lygio. Taip jau nutinka – šį kartą tai nutiko man.
Nesigilinau į tai, kad tai finalas, nes tiesiog ruošiesi nugalėti varžovą, kuris tą dieną stovi priešais. Šiandien tai buvo Carlosas. Jaučiausi daug geriau nei Romoje. Matyti, kaip pagerėjo mano žaidimo lygis nuo Romos, o tai ir buvo pagrindinis tikslas. Atvykau tik su vienu pasiruošimo turnyru, tad pasiekti finalą... Sunku tai priimti dabar, turėjau daug progų, bet sporte visada yra ir šviesioji, ir skaudžioji pusė. Šiandien man teko pastaroji. Manau, kad per metus patobulėjau kaip žaidėjas, tad stengsimės eiti tuo keliu toliau“, – sakė J. Sinneris.
Kas padės atsitiesti?
„Mano šeima, artimi žmonės. Mes – labai paprasta šeima. Tėčio šiandien čia nebuvo, nes jis dirbo. Mūsų pasiekimai šeimoje nieko nekeičia. Malonu buvo matyti mamą tribūnose. Visada sakiau – prieš pradėdamas karjerą niekada nesvajojau apie tokią situaciją, nes ji atrodė neįsivaizduojama. Dabar esu čia – žaidžiu ilgiausią finalą „Roland Garros“ istorijoje. Tai skaudu, bet kitaip negali – negali visą laiką verkti... Toks jau tas gyvenimas“, – kalbėjo J. Sinneris.
Paprašytas pasidalinti savo mintimis bendrai apie akistatas su C. Alcarazu ir kitais dabar jau legendiniais tenisininkais, J. Sinneris teigė, kad ši priešprieša yra kiek kitokia.
„Kiekviena tokia konkurencija yra skirtinga. Anksčiau žaidimas buvo kiek kitoks, dabar kamuolys skrenda greičiau, žaidimas labai fiziškas. Iš mano perspektyvos viskas šiek tiek kitaip, bet negalima lyginti. Man pasisekė, kad teko žaisti su Novaku (Djokovičiumi, – aut. past.), Rafa (Rafaeliu Nadaliu, – aut. past.). Deja, niekada nesusidūriau su Rogeriu „Didžiojo kirčio“ turnyruose. Nugalėti tokius žaidėjus – labai sunku. Tą patį jaučiu žaisdamas prieš Carlosą ir kai kuriuos kitus varžovus. Smagu matyti, kad mes irgi galime kurti tokį tenisą – tai naudinga visam sportui ir žiūrovams. Būčiau dar laimingesnis, jei šalia turėčiau didįjį trofėjų, bet jau nieko nebepakeisi“, – sakė J. Sinneris.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
