Dėl trijų medalių komplektų kovas Kipre, Lenkijoje, Suomijoje ir Latvijoje rugpjūčio 27 d. pradės 24 rinktinės, o prizininkus Rygoje sužinosime rugsėjo 14 d.
Prieš prasidedančią Europos pirmenybių karštinę tinklalapis Krepsinis.net išrinko penkis drąsius teiginius, apie kuriuos mažai kas kalba, bet jų atmesti negalima.
Komentaruose kviečiame pasisakyti, kurie teiginiai – realiausi bei pateikti savo drąsias prognozes Europos čempionatui.
Kipras visuose mačuose pralaimės bent 30 taškų
Tokio ryškaus autsaiderio, kokį turėsime šiemet, aš neatsimenu, nors Europos čempionatus aktyviai seku nuo 2003 metų. Kipras bus šių pirmenybių gėda.
Vieniems iš turnyro šeimininkų tai bus krikštas tokio lygio krepšinyje – jie niekada nedalyvavo jokiame čempionate. Didelis klausimas, ar tai bus daugiau šventė, ar kančia.
Kipras sužaidė du draugiškus mačus pasiruošime ir be ryškiausių žaidėjų rungtyniavusiai Serbijai pralaimėjo 67 taškais (122:55), Izraeliui – 40 (109:69). Tokia realybė.
11 Kipro lygos krepšininkų ir pernai Salonikų „Aris“ žaidęs Darrlynas Willisas – su tokiais resursais šeimininkai bandys mesti iššūkį Bosnijai ir Hercegovinai, Graikijai, Italijai, Ispanijai ir Sakartvelui C grupėje. Nuoširdžiai būsiu nustebęs, jei Kipras sugebės nepralaimėti bent vieno kėlinio iš 20 pirmenybėse.
Čia galima tik pasidžiaugti, kad šitame cirke nereikės dalyvauti Kauno „Žalgirio“ naujokui Mosesui Wrightui, kuris taip pat Kipre turi natūralizuoto žaidėjo statusą.
Laukia amžiaus individualus pasirodymas
Asmeninis Europos čempionato rezultatyvumo rekordas yra 63 belgo Eddy Terrace’o taškai, bet tai buvo padaryta tolimais 1957 m. Arčiausiai šio skaičiaus buvo Luka Dončičius, praėjusiame čempionate prancūzams atseikėjęs 47 taškais. Galvoju, kad šiemet galime išvysti dar kažką įspūdingiau.
O kandidatų sprogti puolime yra daugiau nei Luka, nors jis – vienas iš dviejų pagrindinių favoritų pasikėsinti į savo rekordą, matant, kad Slovėnija šiemet nuo jo priklausoma kaip niekada anksčiau.
Kitas favoritas būti šalia ar viršyti pusšimčio taškų ribą čempionate – Lauri Markkanenas. Suomijos vunderkindas grupės etape žais prie savų žiūrovų, o jo žaidimas pasiruošime verčia aikčioti – 42 taškai per 24 minutes lenkams ir 48 taškai supurtyti belgams. O savo genialumą jis įrodinėjo jau praeitame čempionate – kroatams įmetė 42 taškus.
L.Dončičius ir L.Markkanenas rimčiausi kandidatai gerinti slovėno rezultatą ir dar labiau priartinti skaičių iki fenomenalaus 63, bet šiemet turėsime nuostabias pirmenybes su daugiau pirmo ryškumo žvaigždžių.
Bus pastarojo penkmečio geriausias žaidėjas pasaulyje Nikola Jokičius, jau prieš trejus metus turnyre 41 tašką surinkęs Giannis Antetokounmpo, Latvijos vedlys Kristapas Porzingis, turkų žvėris Alperenas Šengunas ar pasaulio čempionas Franzas Wagneris.
Lietuva iškovos medalius
Skamba šabloniškai, tiesa? Taip, lengvi pinigai, sutinku ir norėjau to išvengti. Ir vienaip, ir kitaip galvojau, bet nuoširdžiai pradedu galvoti, kad šie metai gali būti mūsų.
Neslėpsiu, dar prieš paskelbiant kandidatus, rinktinės fonas buvo neigiamas, o pamačius, ką realiai pavyks surinkti Rimui Kurtinaičiui, apie kažkokius didelius lūkesčius galvoti nepradėjau, guodė nebent neblogi burtai. Bet dabar mano dainelė pasikeitė ir tam reikėjo vos vieno mėnesio rinktinės darbo.
Pažiūrėsime, ar R.Kurtinaitis su kapela mane apgavo ir pagavo, bet šiandien ieškant priekabių prie rinktinės žaidimo labiau kaltini varžovus ar ramini save draugiškų rungtynių statusu. O tai jau gera tendencija.
Aišku, ir anksčiau būdavo smagių pasiruošimų, kai sudėtys bylojo ir apie didesnį potencialą, o viskas baigdavosi liūdnai. Niekas nuo to nėra apsaugotas, ypatingai, suprantant, koks sėkmės faktorius yra svarbus tokiuose trumpuose turnyruose.
Kaip bebūtų, veidą ir filosofiją persitvarkiusi Lietuvos rinktinė verčia ja tikėti, kad 10 metų besitęsiantis medalių badas gali baigtis ties šiuo apvaliu skaičiumi. Būtų pats laikas...
Ketvirtfinalyje – nė vieno šeimininko
Kiprą jau apkalbėjome ir į jį koncentruotis nereikia – jų čempionatas baigsis po penkerių rungtynių. O ką galime pasakyti apie Latviją, Suomiją ir Lenkiją?
Pradėkime nuo lenkų, kurie praėjusiame čempionate sukūrė Pelenės istoriją ir nukeliavo iki pusfinalio. Tuomet toks scenarijus atrodė ne mažiau neįmanomas nei dabar, bet ar gali lenkai pasiekti bent ketvirtfinalį?
Sakyčiau, kad pirmiausia reikėtų kelti tikslą išeiti į atkrintamąsias iš savo D grupės, kur laukia Prancūzija, Slovėnija, Izraelis, Islandija ir Belgija. Jei ne Jeremy Sochano trauma pasiruošime, lenkai tikrai būtų favoritai patekti į atkrintamąsias, bet dabar viskas atrodo gerokai trapiau, nepaisant Jordano Loydo natūralizacijos.
Suomija? Potencialus juodasis arkliukas, o ypatingai tai bus kietas riešutėlis namų arenoje Tamperėje, kur sutiks Lietuvą, Vokietiją, Juodkalniją, Švediją ir Didžiąją Britaniją. Neišėjimas iš grupės būtų katastrofa, o suomiai patyliukais galvoja ir apie antrąją poziciją.
Faktas, kad L.Markkanenas bus nuostabus, bet ar užteks pagalbos? Aštuntfinalyje bet kokiu šviečiasi Serbijos, Latvijos arba Turkijos iššūkiai ir prieš nė vienus Rygoje jie nebūtų favoritai.
Didžiausios viltys į Latviją, kurių sirgaliai namuose gyvena medalių tikėjimu bei meną dar 2017 m. pirmenybes, kuriame žaidimas buvo nuostabus, bet juos sustabdė būsimi Europos čempionai slovėnai.
Praėjo aštuoneri metai ir nors Luca Banchi su auklėtiniais kūrė stebuklus pasaulio čempionate net ir be K.Porzingio, nėra viskas taip gražu. Jau draugiški mačai parodė, kad Latvija su savo žaidimo stiliumi ir skylėmis gynyboje sunkiai galės kontroliuoti rungtynių eigą, o vien ant emocijos eiti toli, nes talento trūksta, gali būti sunku.
Žinoma, jei viskas susidėlios taip, kad aštuntfinalyje susitiks Latvija su Suomija, mano teiginys iškart keliaus į šiukšliadėžę, bet kitu atveju tikrai sunkiai regiu bent vieną šeimininką praeinantį pirmą atkrintamųjų etapą.
Serbija netaps čempione
Priskirti prie drąsių teiginių, kad kažkuri rinktinė netaps čempione, skamba keistai, bet šiemet tokie metai. Serbija su N.Jokičiumi priešakyje šiemet Europoje yra tarsi JAV olimpiadose, kur favorito statusas nekelia klausimų.
O serbai šito triumfo laukia labai ilgai. Iš tikrųjų, nepriklausomos valstybės istorijoje jie dar aukso ir nėra iškovoję – pastarasis buvo dar 2002 m. pasaulio čempionate po Jugoslavijos vėliava. Nuo to laiko sekė net penki sidabro medaliai olimpinėse žaidynėse, Europos ar pasaulio čempionatuose.
Pastarąjį dešimtmetį Serbija visada yra priskiriama prie favoritų, bet šiemet šis statusas atrodo kaip niekada užtikrintas. Tad ar tikrai gali kažkas juos sustabdyti?
Pasiruošimas rodo, kad sunkiai. Net ir talentu turbūt arčiausiai esantys vokiečiai namuose nelabai, ką galėjo priešpastatyti prieš Serbiją be Vasilije Micičiaus. Visgi netikėtumo faktorius dažnai suveikia čempionatuose, o serbai yra tokių paslydimų specialistai.
Be vokiečių talentu arti yra ir Prancūzija, o šalia būrio vienose rungtynėse galinčių įkasti stiprių vidutiniokių, tarp kurių yra ir Lietuva, išsiskiria viena rinktinė. Italija. O taip, Serbijos ir Svetislavo Pešičiaus siaubas.
Būtent Italija dabar skaičiuoja trijų didžiulių pergalių seriją tarpusavio susitikimuose – olimpinėje atrankoje, Europos ir pasaulio čempionatuose. Serbai vis lipo ant to paties grėblio, o Gianmarco Pozzecco italai įrodė, ko favoritai bijo labiausiai – ne sisteminio, lekiančio krepšinio.
Tikiu, kad ir šiemet atsiras tokia komanda lemiamoje turnyro stadijoje, kuri pateiks sensaciją. Nes, juk, kitaip bus neįdomu?
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
