Po šių rungtynių lietuviai išskris į Nandzingą, kuriame tęs kovas naujai suformuotoje L grupėje. Joje taip pat žais Australija, Prancūzija ir Dominikos Respublika. Mūsiškiai žais tik su pastarosiomis, įveikusiomis G grupės barjerą pirmame etape.
Kas nesisekė pirmoje pusėje?
Per daug praleidome taškų, ne tik pirmoje, bet ir antroje pusėje. Per didelė koncentracija momentais ties jų lyderiais vietose, kur reikėjo atsitraukti, padėti ir daryti komandinę gynybą. Buvome susikoncentravę momentais ties Millsu per daug ir atsirišo kitos opcijos. Žinojome, kad jei sunkiai dirbsime, antroje pusėje galime pasivyti. Galų gale rezultatas galėjo pasvirti į bet kurią pusę. Labiausiai gaila dėl pirmos pusės.
Kiek skaudūs buvo tritaškiai iš Bayneso, kiek tai buvo rizikos?
Nebuvo netikėtų, atidarėme per daug opcijų, pasipylė Bayneso tritaškiai. Čia gal ir rizikavome. Bet jeigu jis deda po to, tai taip negali būti. Iš pirmos opcijos įmeta tritaškį, iš antros jau deda. Tai susideda. Bet niekas nenustebino.
Kas leido grįžti?
Kantrybė ir darbas gynyboje. Tikėjimas, kad galime sugrįžti. Neužteko.
Galėjo atsiliepti nuovargis?
Sunku, bet tuo pačiu australai nežaidė didele rotacija, tai jėgos buvo vienodos. Žinoma, patirtis nusprendė rungtynes. Millsas su gerais metimais. Dabar jau reikia dviejų pergalių.
Ką pasakytumėt apie grubų žaidimą?
Nepasakyčiau, kad buvo grubus. Iš šono gal taip atrodo, bet teisėjai leido į abi puses. Momentais bereikalingai „flopinome“, bandėme išprovokuoti, tas nesigavo ir pasipylė laisvi metimai. Reikėjo nežiūrėti į teisėjus.
Ką šis mačas parodė, ko trūksta?
Gynyboje plano laikymąsis ir koncentracija, kur reikia padėti, o kur nereikia. Ypač pirmoje pusėje tai skaudžiai baudė. Ir lengvit taškai.