A. Navickas puikiai žino, kas yra olimpinė dvasia. 2016-aisiais jis dalyvavo Rio de Žaneiro žaidynėse ir užėmė dešimtą vietą. Tiesa, kelialapį tuomet jis iškovojo ne užėmęs aukštą vietą pasaulio čempionate, o sulaukęs vardinio pakvietimo.
Prieš dvejus metus A. Navickas pasaulio pirmenybėse užėmė 9-ą vietą, prieš metus šį pasiekimą pakartojo.
Svarbiausia – gera nuotaika
„Nuotaikos geros, nes tikrai neturiu, kam ir pasiskųsti. Truputį paskauda ten, truputį šen, bet manau, kad nėra sportininko, kuriam nieko neskauda“, – prieš startus pasaulio pirmenybėse šypsojosi su treneriu Zigmantu Gudausku nuo 2018-ųjų dirbantis A. Navickas. – Visus darbus, kurie buvo suplanuoti, atlikau. Viskas sekėsi puikiai“.
Liepos mėnesį irkluotojas grįžo su bronzos medaliu iš Olandijoje vykusio pasaulio taurės trečiojo etapo. „Kol kas tai yra mano aukščiausias pasiekimas, – prisipažino A. Navickas. – Jis suteikia daugiau motyvacijos rengtis pasaulio čempionatui. Sugebėjau išlaikyti gerą nuotaiką ir tikiuosi, kad Austrijoje pavyks iškovoti kelialapį į Tokijo paralimpines žaidynes“.
Kelialapiai bus įteikti septyniems stipriausiems klasės irkluotojams.
„Manau, kad šansų turiu, – optimistiškai kalbėjo A. Navickas. – Bet reikės stipriai pakovoti. Bent jau kol kas mano valčių klasėje yra užsiregistravę 27 sportininkai. Anksčiau niekada tiek daug nebuvo“.
Motyvacija – žmona
Prieš septynerius metus A. Navickas patyrė traumą važiuodamas su kalnų dviračiu.
„Važiavau nuo kalno, pašokau, paleidau dviratį ore ir kritau. Viskas. Po minutės atsibudau, – pasakojo A. Navickas. – Lūžo slankstelis ir nutraukė stuburo smegenis. Negalia? Taip, atrodo, šypsausi, bet visokiausių dienų būna. Juk visi žmonės iš prigimties esame tinginiai. Jeigu galime nedaryti, būtinai pasistengsime nedaryti. Todėl kiekvieną dieną privalai ieškoti savyje motyvacijos“.
Pirmieji metai po traumos buvo sunkūs, tačiau tuomet likimas A. Navicką supažindino su jo dabartine žmona kineziterapeute Ema, kuri tapo didžiausia motyvacija. „Tiesiog tada pradėjau stengtis gyventi...Ir iki šiol kartoju, kad būtent Ema yra mano didžiausias gyvenimo laimėjimas, – pabrėžė A. Navickas. – Ji mane palaikys gyvai ir pasaulio čempionato metu. Man tai yra svarbu. Neapsakomas jausmas irkluojant girdėti, kaip tavo mylimosios balsas ragina nepasiduoti. Ji nuolat mane palaiko ir ragina šūksniais.
Tikisi konkurencijos Lietuvoje
„Nepamenu, kiek laiko buvo prabėgę po traumos, bet sapnuodavau, kad irkluoju su sveikaisiais keturvietę valtį. Juk daug valandų buvo praleista treniruotėse, – prisiminė A. Navickas. – Ir vieną dieną sulaukiau Liudviko Milieškos kvietimo apsilankyti Klaipėdoje vykusiose varžybose. Nuvažiavau, pasišnekėjome. Jis nedrąsiai užsiminė, kad yra toks dalykas, kaip neįgaliųjų irklavimas. Jis jau buvo pradėjęs ieškoti, kas galėtų iš neįgaliųjų irkluoti. Ir štai, aš atsiradau...“
Netrukus atsirado speciali valtis ir A. Navickas pradėjo treniruotis. „Ir, žinoma, apetitas nuolat augo treniruotėse“, – prisipažino irkluotojas.
Kol kas 29-erių A. Navickas yra vienintelis neįgalus irkluotojas Lietuvoje. „Neturiu varžovų, bet turime minčių Klaipėdoje kviesti neįgaliuosius išmėginti irklavimą. Netrukus bus baigta Klaipėdos irklavimo bazės renovacija. Ji bus pritaikyta neįgaliesiems. Labai dėl to džiaugiuosi, – kalbėjo A. Navickas. – Jau esu nusižiūrėjęs keletą žmonių, kuriuos norėčiau pakviesti į treniruotes. Juk yra mano senoji mano valtis. Labai tikiuosi, kad sulauksime susidomėjimo“.
Pasaulio irklavimo čempionatas rugpjūčio 25 – rugsėjo 1 dieną vyks Austrijoje.
