Lietuvos paplūdimio tinklinio viltimi vadinamos Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė nuo darganos slepiasi uždaroje paplūdimio tinklinio aikštelėje Vilniuje, kurioje ruošiasi artėjančiai vasarai.
Prie saulės, karšto oro ir paplūdimio pripratusios merginos dabar tenkinasi menka lempų šviesa ir šaltu smėliu. „Mes vasaros žmonės – neseniai Lietuvoje iškritęs sniegas gerų emocijų tikrai neatnešė“, - juokėsi merginos.
Portalui Balsas.lt jos pasakojo apie savo gyvenimą, karjerą ir laisvalaikį.
– Kaip pradėjote žaisti tinklinį? – Balsas.lt paklausė Ievos ir Monikos.
Ieva: pradėjau žaisti, nes tėtis važinėjo į Palangą, aš pati esu klaipėdietė, o jis žaisdavo ten. Kažkada vyko paplūdimio tinklinio čempionatas. Kaip tik tuomet man pasiūlė lankyti tinklinį, iš pradžių žaidžiau salėje, o vėliau pradėjau žaisti paplūdimyje.
Monika: tinklinį žaisti pradėjau visai netyčia. Tiesiog mano sesė lankė treniruotes ir aš neturėdama, ką veikti užsukau ten. Tuomet man ir pasiūlė pabandyti žaisti ir sekėsi tikrai neprastai.
– Kaip tinklinis pakeitė jūsų gyvenimus?
Ieva: suteikė stiprybės, ryžto valios, užgrūdino niekada nepasiduoti ir visuomet siekti savo tikslo ne tik sporte, o ir už jo ribų.
Monika: tikrai jau pradėjus žaisti, dabar viską mesti būtų neįmanoma.
– Ne kartą sakėte, kad didžiausia jūsų sporto svajonė yra Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės. Ko jūs pačios tikitės iš jų?
Ieva: svarbu neužrieti nosies ir toliau dirbti. Jei šiuos keturis metus dirbsime iš širdies – taip, kaip darėme iki šiol, manau, viskas bus gerai.
– Ar jūs turite autoritetų iš Lietuvos sportininkų?
Monika: mūsų treneris (Marius Vasiliauskas - red. p.)
Ieva: Man didžiausias autoritetai yra Virgilijus Alekna, kuris daug metų garsina Lietuvos vardą ir taip pat Rūta Meilutytė, kuri tokia jauna, o pademonstravo tokį charakterį.
– Iškovojote nemažai trofėjų, kuris jums yra pats brangiausias? Kurį sunkiausia buvo pasiekti?
Monika: man brangiausias apdovanojimas vis tiek yra pasaulio iki 19 metų čempionato auksas, iškovotas šiemet.
Ieva: man brangiausias trofėjus yra praeitais metais iškovotas Europos iki 18 metų čempionato auksas, nes jis buvo pirmasis, ir jis buvo įvertinimas, kad turime toliau dirbti. O sunkiausiai iškovota buvo Europos iki 20 metų bronza šiemet.
– Ar domitės kokiomis kitomis sporto šakomis?
Monika: visomis pasidomime, stebime rezultatus.
Ieva: rezultatus aš taip pat stebiu daugelio sporto šakų, bet simpatizuoju futbolui, lengvajai atletikai ir tenisui.
I. Dumbauskaitė ir M. Povilaitytė (nuotr. Organizatorių)
– Treniruojatės du kartus per dieną. Ar iš viso lieka laiko laisvalaikiui?
Ieva: taip, du kartus per dieną, bet paskaičiavus paros laikotarpiu, tai yra keturios valandos. Ir jeigu moki planuoti laiką, tai jo lieka viskam – ir mokslams, ir laisvalaikiui. Tai tiesiog prioritetų klausimas.
–Mokotės dvyliktoje klasėje. Kur planuojate studijuoti?
Monika: neįsivaizduoju.
Ieva: galvoju stoti į žurnalistiką. Nežinau kodėl, bet kol kas krypstu link šios srities.
– Po šios olimpiados labai daug sportininkų prakalbo apie sporto sąlygas. Kaip yra su jūsų sporto finansavimu?
Monika: man visos sąlygos tinka. Žiemą treniruojamės uždaroje salėje ir dar važiuojame į sporto klubą.
Ieva: kadangi mūsų treneris yra Lietuvos tinklinio federacijos prezidentas, mūsų treniruotes finansuoja (juokiasi).
– Kokios yra stipriosios jūsų dueto pusės aikštelėje?
Ieva: gal tai, kad viena vertus esame skirtingos kaip žaidėjos, bet tuo pačiu turime labai daug panašių savybių: esame labai užsispyrusios, to paties zodiako ženklo. Mes beveik kartu gimėme – mus skiria 8 dienos. O pažįstamos esame nuo 12 metų.
Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
– Aplankėte daug šalių, važinėjate po pasaulį. Kuri šalis paliko didžiausią įspūdį?
Ieva: Jūs klausiate kuris oro uostas labiausiai patiko? (juokiasi.) Per rungtynes dažniausiai pamatome oro uostą, viešbutį ir tinklinio aikštelę. Jeigu labai blogai sekasi žaisti, tada dar galime pasivažinėti (juokiasi.) Man patiko Kipras, nes ten labai šilta, gera atmosfera. Visur savotiškai smagu, tik kažkaip Olandija su savo orais gero įspūdžio nepaliko.
– Žiniasklaidoje buvo rašyta, kad kitos šalys jums siūlo pilietybę. Ar jūs esate principingos šiuo klausimu?
Ieva: aš esu pakankamai patriotiška, bet niekada nesakau niekada. Jeigu situacija prives prie to, kad Lietuvoje nebus jokių šansų nei sportuoti, nei tobulėti, tuomet savo svajones galėtume realizuoti tik išvažiavusios. Bet kol to bus įmanoma siekti Lietuvoje ir kovoti už Lietuvą, aš taip ir darysiu.
– Pakalbėkime apie kitą sporto pusę – žaidžiate moterų ir merginų varžybose. Ar užkulisiuose iš konkurenčių pusės būna kokių nors intrigų ar apkalbų?
Monika: aš nesu girdėjus tokių dalykų.
Ieva: atmosfera paplūdimio tinklinio varžybose labai draugiška, po varžybų netgi vyksta paplūdimio tinklininkų vakarėliai, kur atmosfera yra labai gera ir kai tu nuolat matai tuos pačius veidus, jie tampa žmonėmis, su kuriais smagu leisti laiką. Galėčiau išskirti lenkes, su kuriomis daug kur važinėjome ir santykiai geri. Netgi planuojame greitai važiuoti į Lenkiją ir su jomis daryti stovyklą.
M.Povilaitytė ir I.Dumbauskaitė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
– Ar jūs laikotės kokių nors dietų?
– Monika: kitas klausimas (juokiasi.)
Treneris: turime bėdą – jos nevalgo.
Ieva: valgome, tačiau mano kūno struktūra tokia, kad aš negaliu sau leisti valgyti visko iš eilės. Todėl reikia kažkiek prisižiūrėti, bet tai nėra kažkoks badavimas arba kaip Austra Skujytė sakė, kad sezono metu valgo tik mėsą, daržoves ir džiovintus vaisius.
– Dažnai paplūdimio tinklinis vadinamas sportu, kurį stebi vyrai dėl gražių merginų figūrų. Ar jūsų neerzina toks požiūris?
Monika: na taip, manau, kad vyrai ateina išgerti alaus ir pasižiūrėti į merginas, tačiau pats sportas ir kova yra labai graži.
Ieva: manau, kad kiekvienas į rungtynes ateina to, ką jis nori pamatyti. Tai yra graži sporto šaka ir jeigu merginos figūra yra graži, tai kodėl ne. Kartais kai kurios replikos nebūna malonios, bet tiesiog nekreipi į jas dėmesio. Sulaukiame visokio dėmesio iš gerbėjų, ypač labiau pietietiškose šalyse.
Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
– Jūs visuomet esate įvardijamos kaip nugalėtojos, tačiau sportas neatsiejamas ir nuo pralaimėjimų. Ar skaudžiai juos išgyvenate?
Ieva: pakankamai skaudžiai. Bet supranti, kad pralaimėjimas tave grūdina ir negali visko laimėti. Tačiau Lietuvos žmonių požiūris yra toks, koks yra. Užtenka paskaityti komentarus po Ričardo Berankio pralaimėjimo varžybose ir viskas pasidaro aišku.
– Ar turite kokių nors ritualų ar prietarų, kuriais bandote prisivilioti sėkmę per rungtynes?
Monika: Ieva vežiojasi į rungtynes tokį meškiną – talismaną, ir tiki, kad jis jai atneš sėkmę.
Ieva: jis su manimi visur keliauja. O dar antri metai turime tokią tradiciją, kad kai varžybose išeiname iš pogrupio ir su kažkuriais marškinėliais laimime svarbias rungtynes, jų ir nenusiimame. Išskalbiame ir vėl tuos pačius vilkime. Todėl pasaulio čempionate iki pat finalo žaidėme su žydrais marškinėliais.
Marius Vasiliauskas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
KOMENTARAS
Marius Vasiliauskas (I. Dumbauskaitės ir M. Povilaitytės treneris):
Apie artimiausius planus:
Dabar ruošiamės kitų metų vasarai, kur nuo balandžio iki rugsėjo vyks varžybos. Dabar jos daugiau ruošiasi fiziškai ir šlifuoja techninius elementus. Nuo gruodžio mėnesio pradėsime važinėti pas kitus tinklininkus į aikštynus, dalyvauti kažkokiose varžybose.
Apie svajonę – Rio de Žanerio olimpiadą:
Pas mus yra taip: jeigu nuvažiavai į olimpiadą ir pralošei, reiškia išleidai valstybės pinigus. Dabar reikia galvoti ir kaip į olimpiadą nuvažiuoti, ir kaip ten laimėti. Tačiau pirmojoje olimpiadoje, jeigu ir pavyks į ją patekti, laimėti bus labai sunku. Jeigu jos pateks į olimpiadą, parodys, kad viskas vyksta gerai ir ateityje galima kažko tikėtis. Jeigu joms bus sudarytos sąlygos dalyvauti pasaulio taurės moterų etapuose ateinančius ketverius metus, jos turėtų patekti į olimpiadą.
TIK FAKTAI
Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė yra tapusios Europos jaunių iki 18 metų čempionėmis, pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionėmis, Europos (iki 20 metų) bronzos medalio laimėtojomis.
Taip pat šią vasarą, būdamos septyniolikos metų, jos dalyvavo Europos jaunimo ik 23 metų paplūdimio tinklinio čempionate, kur užėmė 9-ą vietą.
TAIP PAT SKAITYKITE:
