Lietuvos olimpiniame kraityje – visų spalvų medaliai. Prie aukso ir dviejų bronzos medalių šeštadienį 26 metų kanojininkas Jevgenijus Šuklinas pridėjo sidabrinį apdovanojimą. „Čia buvo mano svajonė“, – iš karto po vienviečių kanojų varžybų 200 m distancijoje finalo kalbėjo lietuvis.
Jis prisipažino, kad specialiai šiai olimpiadai pakeitė ir šukuoseną – plaukai nudažyti šviesia spalva. „Prieš devynerius metus savo karjerą pradėjau laimėdamas pasaulio jaunimo čempionatą Japonijoje. Tuomet turėjau tokią šukuoseną. Galvojau, gal ir dabar padės“, - juokėsi Londono olimpinis vicečempionas.
2010 metų Europos čempionas ir triskart pasaulio pirmenybių bronzos medalių laimėtojas J. Šuklinas nuotolį įveikė per 42,792 sek. ir nusileido tik 26 metų ukrainiečiui Jurijui Čebanui (42,291 sek.). Bronzos medalį iškovojo daugkartinis pasaulio čempionatų nugalėtojas 26 metų rusas Ivanas Štylis (42,853 sek.).
Paskutinį kartą olimpinėse žaidynėse lietuviui yra pavykę laimėti prieš 40 metų. 1972 metais Vladas Česiūnas dviviete kanoja 1000 m distancijoje iškovojo olimpinį auksą Miunchene.
„Iš pradžių svajojau patekti į olimpiadą. Čia jau trečias bandymas. Į Atėnus nevykau dėl ligos, į Pekiną – kitos priežastys, – pasakojo J. Šuklinas. – Nebuvo lengva ir šįmet. Buvo traumų, nugaroje išvarža nemaža buvo, petys neduoda ramybės. Gerai, kad tutime gerą masažuotoją“.
– Kokius tikslus kėlėte sau prieš olimpiadą?
– Kai atvažiavau, pirma užduotis – finalas. Džiaugsmas buvo, kad galiu kovoti. Šiandien – gal pasisekė. Reikėjo irkluoti prieš vėją. Sunku, mano svoris virš 100 kg, bet man pavyko gerai startuoti. Buvau priekyje, nereikėjo vytis. Gerai plaukė ukrainietis, užteko jėgų.
– Ar apmaudas yra, kad ne auksas?
– Aišku, visada norisi geriau. Pasižiūri, čia galėjau geriau, ten geriau. Niekada nebūna taip, kad viskuo patenkintas. Matai savo klaidas. Šiuo momentu džiaugiuosi, Lietuvai reikėjo šio medalio. Visagine padarė išleistuves į Londoną, gražiai, su nuotaika. Norėjosi padovanoti medalį irklavimui, Visaginui. Vakar pažiūrėjau socialinį tinklą „Facebook“, daug mane draugų palaiko.
– Kirtęs finišo liniją supratote, ką laimėjote?
– Galvojau, kad ketvirtas. Iš pradžių sunku buvo pamatyti. Mačiau, kad ukrainiečiui pralaimėjau, o kaip kiti – nežinojau. Per ekraną pamačiau ženklą LTU ir kaip akmuo nuo širdies nukrito.
– Prieš startą jaudinotės?
– Žinoma. Kai sportuoji, atiduodi viską. Atsistoji prieš starto linijos, 40 sekundžių ir viskas. Kito šanso gal gyvenime daugiau neturėsi. Pulsas toks, kaip po treniruotės. Čia adrenalinas, gerai, taip turi būti. Vakar galvojau ilgai neužmigsiu, bet iš karto pavyko, matyt psichologiškai pavargęs buvau. Olimpiadoje pirmą kartą dalyvauju, tiek žiūrovų, toks palaikymas.
– Kas toliau?
– Tikrai dar sportuosiu iki Rio de Žaneiro olimpiados 2016 metais, kad pagerinčiau šį rezultatą. Ukrainietis praėjusią olimpiadą buvo trečias, o dabar pirmas. Gal ir man taip pavyks?
– Dabar laukia poilsis?
Reikia gerai pailsėti. Svorio daug numečiau. Kiekvieną dieną iki starto po vieną kilogramą numečiau. Nuo 108 kg iki 102 kg. Reikia gerai pavalgyti, pailsėti, apgalvoti viską, susitikti su draugais. Toliau sportuosiu, kol sveikata leidžia, yra motyvacijos ir noro.
– Tapai turtingesnis? Už sidarbo medalį iš valstybės gausite 200 tūkst. litų premiją.
– Mano turtas – medalis. Tie pinigai, aišku, gyvenime reikalingi. Kol kas labai reikėjo medalio. Visada tai ten trūksta, tai ten, pradedi įsišnekėti, kad mano laikas jau praėjo. Prieš devynerius metus buvo pasaulio jaunimo čempionatas Japonijoje, kur laimėjau. Ten tokią šukuoseną pasidariau ir dabar važiuodamas į olimpiadą galvojau – reikia. Gal ir čia padės. Reikėjo išnaudoti viską.
