Olimpinės atrankos krepšinio turnyrą lietuviai pradės birželio 29 dieną rungtynėmis su Venesuelos komanda, o liepos 1 dieną lauks susitikimas su Pietų Korėjos rinktine.
Kitoje grupėje (B) rungtyniaus Slovėnijos, Lenkijos ir Angolos krepšininkai. Į pusfinalį pateks po dvi geriausias grupės komandas. Šias rungtynes taip pat transliuos TV3 televizija.
Iki šių mačų Lietuva sužais dar trejas kontrolines rungtynes – birželio 18 ir 24 dienomis rungtyniaus su Dominikos Respublikos ekipa, o birželio 22 dieną susitiks su Rusija. Šias rungtynes taip pat tiesiogiai transliuos TV3 televizija.
Tokijo olimpinės žaidynės vyks 2021 m. liepos 23 – rugpjūčio 8 dienomis.
Lietuvos krepšinio rinktinė kol kas nėra praleidusi nė vienų olimpinių žaidynių per nepriklausomą šalies istoriją.
Tv3.lt kviečia iš arčiau susipažinti su 15-a krepšininkų, kurie sieks pratęsti šią įspūdingą seriją ir atvesti nacionalinę komandą į dar vienas žaidynes.
Mantas Kalnietis (Krasnodaro „Lokomotiv“) – 34 m., 196 cm. Statistika. Europos taurė: 8,7 tšk., 7,1 rez. perd. Vieningoji lyga: 9,6 tšk., 9,8 rez. perd.
Įžaidėjas ir toliau bus pagrindinis rinktinės atakų organizatorius – pakeitęs mitybą M. Kalnietis atsikratė 6 kg svorio ir sužaidė vieną geriausių karjeros sezonų. Gynėjas viso sezono metu lyg saldainius dalino perdavimus komandos draugams ir sulaukė neeilinio įvertinimo – buvo išrinktas Vieningosios lygos naudingiausiu žaidėju.
„Jaučiuosi labai gerai – pakeičiau kelis dalykus gyvenime, pakeičiau mitybą, nusimečiau 6-7 kg ir tai man labai padeda. Ne tik numesti kilogramai, bet turbūt jaučiu ir energijos kiekį didesnį nei anksčiau. Daug kas taip sako, kad jaučiasi geriau nei bet kada, bet man tikrai taip yra. Kiek ilgai taip bus nežinau, bet savijauta tikrai yra superinė“, – dar neseniai interviu portalui tv3.lt sakė jis.
Tiesa, puikų pasirodymą anksčiau laiko nutraukė čiurnos trauma, bet ji nėra tokia rimta, kad sutrukdytų M. Kalniečiui eilinę vasarą apsivilkti rinktinės aprangą.
Nenuostabu, kad po tokio sezono M. Kalnietis sulaukia nemažai dėmesio – lietuvį nori išlaikyti „Lokomotiv“, o į kalbas įsitraukė ir Kauno „Žalgiris“.
Lukas Lekavičius (Kauno „Žalgiris“) – 27 m., 178 cm. Statistika. Eurolyga: 8,2 tšk., 2,4 rez. perd. LKL: 10,1 tšk., 3,2 rez. perd.
L. Lekavičius į rinktinę atvyks būdamas ramus dėl kito sezono – gynėjas pratęsė sutartį su „Žalgiriu“. Galima sakyti, kad prabėgęs sezonas įžaidėjui buvo įprastas – jis darė tai, ką esame įpratę matyti.
Nors šio pradžioje ir atrodė ne visiškai patogiai Martino Schillerio schemose, bet vėliau L. Lekavičius ir vėl buvo tas pats žaidėjas – kildamas nuo suolo įnešė energijos, drąskė varžovų gynybą ir baudė juos tritaškiais.
Darius Maskoliūnas tikrai žinos, kaip tinkamiausiai išnaudoti L. Lekavičiaus geriausius bruožus, nes ne vienerius metus kartu dirbo Kaune.
Gynėjas stipriai pagerino ir savo gynybą – nors kibumu pasižymėjo visą karjerą, anksčiau vis tiek dažnai kentėdavo dėl savo ūgio. Šį sezoną daug rečiau matėme epizodus, kai aukštesni varžovų gynėjai išnaudodavo šį pranašumą, žaisdami arčiau krepšio. L. Lekavičius dar labiau sutvirtino kojas, kūną ir pagerino pozicijos užsiėmimą.
Rinktinėje jis keis M. Kalnietį, bet galės ir žaisti šalia veterano.
Rokas Jokubaitis (Kauno „Žalgiris“) – 20 metų, 193 cm. Statistika. Eurolyga: 7 tšk., 2,5 rez. perd. LKL: 8 tšk., 4 rez. perd.
Jaunasis talentas prie M. Schillerio sužaidė proveržio sezoną ir tapo nuolatiniu rotacijos žaidėju ne tik LKL, bet ir Eurolygoje. Jaunas gynėjas tapo svarbiu „Žalgirio“ ginklu ir su L. Lekavičiumi kartu kildavo nuo suolo, taip įnešdami daugiau energijos ir drąsos į žalgiriečių žaidimą.
Nenuostabu, kad po tokio sezono į gynėją nukrypo Europos grandų akys ir kalbama, kad R. Jokubaitis kelsis pas Šarūną Jasikevičių į „Barcelonos“ klubą.
R. Jokubaitis didžiąją sezono dalį žaidė be kamuolio ir buvo pastumtas į gynėjo poziciją, bet tikroji jo pozicija – įžaidėjas. Beveik neabejotina, kad D. Maskoliūnas jį įtrauks į galutinį dvyliktuką ir išnaudos panašiai, kaip tą darė M. Schilleris „Žalgiryje“.
Marius Grigonis (Kauno „Žalgiris“) – 27 metai, 198 cm. Statistika. Eurolyga: 13,4 tšk., 3,3 rez. perd. LKL: 12,9 tšk., 3,4 rez. perd.
Gynėjas sužaidė karjeros sezoną ir gavęs visišką veiksmų laisvę tapo „Žalgirio“ vedliu Eurolygoje, savo metimais išplėšusiu ne vieną pergalę. Dar kovo mėnesį pasirodė pranešimai, kad M. Grigonis susitarė su Maskvos CSKA.
Būtent nuo tada ir nuo momento, kai „Žalgiris“ prarado šansus patekti į Eurolygos atkrintamąsias, M. Grigonio žaidimo kreivė itin stipriai smuko žemyn. Gynėjas nepriminė savęs net ir LKL finaluose, tad belieka tikėtis, kad į rinktinę jis atvažiuos geriausios tiek fizinės, tiek emocinės būklės.
Elitiniu snaiperiu tapęs M. Grigonis be konkurencijos turėtų užimti pagrindinio atakuojančio gynėjo vietą rinktinėje ir suteikti tiek kūrybiškumo, tiek ir taškų puolime.
M. Grigonis taip pat pasižymi solidžia gynyba, tad atkarpomis galės būti metamas varžovų lyderiams pristabdyti.
Tomas Dimša (Las Palmo „Herbalife Gran Canaria“) – 27 m., 196 cm. Statistika. Europos taurė: 10,2 tšk., 2,4 rez. perd. Ispanijos ACB lyga: 7 tšk., 1,4 rez. perd.
T. Dimšai sezonas nebuvo lengvas – praėjusią vasarą jis sudarė ilgalaikę sutartį su Kauno „Žalgiriu“, bet M. Schilleris jam nerado vietos rotacijoje, todėl krepšininkas buvo paskolintas Las Palmo ekipai.
Čia jis sužaidė dviprasmišką sezoną – Europos taurėje fiksavo didesnį rezultatyvumą ir tritaškius metė 46,9 proc. tikslumu, kai Ispanijoje šis rodiklis tesiekė 29 proc.
T. Dimšą galime vadinti kiek prastesne M. Grigonio versija ir kol kas sunku jam matyti vietą rinktinėje.
Rokas Giedraitis (Vitorijos „Baskonia“) – 28 m., 200 cm. Statistika. Eurolyga: 12,7 tšk., 3 atk. kam. Ispanijos ACB lyga: 13,3 tšk., 3,4 atk. kam.
Praėjusią vasarą puolėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniaujantis R. Giedraitis prisijungė prie „Baskonia“ ekipos ir sužaidė solidų sezoną, kuriame buvo vienas svarbiausių rotacijos žaidėjų reiklumu garsėjančio Duško Ivanovičiaus schemose.
Greitame puolime žydėjęs snaiperis traukia NBA klubų dėmesį ir pagaliau turėtų tapti svarbiu sraigteliu Lietuvos rinktinės žaidime.
Tikėtina, kad būtent jis užims lengvojo krašto vietą starto penkete, bet D. Maskoliūnas gali pasirinkti ir tokį variantą, kad R. Giedraitis kils nuo suolo ir įneš energijos kartu su L. Lekavičiumi ar R. Jokubaičiu.
Edgaras Ulanovas (Stambulo „Fenerbahče“) – 29 m., 199 cm. Statistika. Eurolyga: 4,5 tšk., 1,6 atk. kam. Turkijos lyga: 8 tšk., 3,6 atk. kam.
E. Ulanovas išgyveno itin prastą pirmąjį karjeroje legionieriaus sezoną. „Fenerbahče“ treneris Igoris Kokoškovas sunkiai rado vietą lietuviui savo puolimo taktikose, o galiausiai buvęs žalgirietis visiškai iškrito iš rotacijos.
Aikštėje puolėjas nepasirodė nuo kovo mėnesio, o tam įtakos turi ir klubo skausmai – E. Ulanovas Kaune atliks tyrimus, po kurių paaiškės ar galės žaisti rinktinėje.
Puolėjas tikrai praverstų D. Maskoliūnui – jis daug geriau sugebėtų išnaudoti šio pranašumus nei I. Kokoškovas, o E. Ulanovas visada pasižymėjo patikima gynyba ir kova. Taip pat jis yra vienas tų žaidėjų, kuris daug geriau rungtyniauja svarbiausiuose mačuose, o būtent tokie ir laukia Lietuvos rinktinės.
Arnas Butkevičius (Vilniaus „Rytas“) – 28 m., 199 cm. Statistika. FIBA Čempionų lyga: 7,2 tšk., 5,6 atk. kam., 2 rez. perd. LKL: 10 tšk., 5 atk. kam., 3 rez. perd.
A.Butkevičiaus situacija paprasta – išsikovoti vietą rinktinėje bus nelengva, bet jeigu E. Ulanovas žaisti negalės, puolėjui atsivers visos galimybės prasimušti į galutinį dvyliktuką.
Sezono pradžioje A. Butkevičius sunkiai rado vietą prie Donaldo Kairio, bet vėliau įsivažiavo ir statistiškai LKL pirmenybėse turėjo vieną geriausių karjeros sezonų.
Svarbus ginklas, kurį pridėjo žaidėjas – stabilesnis ir geresnis tritaškių pataikymas. Jeigu anksčiau varžovai galėjo drąsiai taikyti riziką prieš jį, dabar to daryti nebegali, ypač jeigu A. Butkevičius atakuoja iš aikštės krašto. Tą patvirtina ir išaugęs tritaškių pataikymo procentas – juos LKL pirmenybėse „Ryto“ kapitonas realizavo 38,4 proc. taiklumum.
Juodą darbą atliekantys ir patikimai besiginantys žaidėjai yra vertinami visada, tačiau tokių rinktinėje netrūksta ir be A. Butkevičiaus – jeigu E. Ulanovas bus sveikas, matyti galutiniame dvyliktuke „Ryto“ atstovą bus sunku.
Mindaugas Kuzminskas (Krasnodaro „Lokomotiv“) – 31 m., 205 cm. Statistika. Europos taurė: 12,4 tšk., 4,4 atk. kam. Vieningoji lyga: 14,5 tšk., 5,2 atk. kam.
Prabėgusį sezoną M. Kuzminskas gali vertinti teigiamai – jis buvo vienas rezultatyviausių žaidėjų itin talentingoje „Lokomotiv“ komandoje.
Karjeros pike esantis krepšininkas gali žaisti tiek trečioje, tiek ketvirtoje pozicijoje, kurioje geba sėkmingai bausti lėtesnius varžovų sunkiuosius kraštus.
Daugiausiai bėdų krepšininkas turi pats dirbdamas gynyboje – šis trūkumas dėl silpno kūno jį persekiojo visos karjeros metu. Rinktinės lyderiu jis nebus, bet patikimu ginklanešiu – drąsiai. Nuo suolo pakilęs M. Kuzminksas gali pridėti taiklumo ir universalumo puolime, per trumpą atkarpą susirinkdamas greitų taškų.
Nereikėtų net abejoti, kad M. Kuzminskas bus galutiniame rinktinės dvyliktuke.
Tadas Sedekerskis (Vitorijos „Baskonia“) – 23 m., 204 cm. Statistika. Eurolyga: 3,5 tšk., 2,9 atk. kam. Ispanijos ACB lyga: 5,2 tšk., 4,2 atk. kam.
T. Sedekerskis – vienas iš tų žaidėjų, kurio renkama statistika neparodo tikrosios vertės komandai. 23-ejų lietuvis šį sezoną tapo itin svarbiu „Baskonia“ klubo rotacijos žaidėju ir tokio D. Ivanovičiaus pasitikėjimo sulaukė dėl savo gynybos.
Puolėjas iš esmės gali dengti visų penkių pozicijų krepšininkus – puikus kojų darbas ir staigumas leidžia jį statyti prieš tokius žaidėjus kaip Mike’as Jamesas, o ūgis ir tvirtas kūnas padeda atsilaikyti ir prieš fiziškai galingus vidurio puolėjus.
Puiki asmeninė gynyba ir galimybė keistis ginamaisiais augina T. Sedekerskio vertę ir tai taps svarbiu faktoriumi rinktinėje.
Būtent T. Sedekerskis yra tas žmogus, kurį lengviausia įsivaizduoti bandant sustabdyti Luką Dončičių, o tai gali ir tapti esminiu rodikliu kovoje dėl vietos Tokijo žaidynėse.
Eimantas Bendžius (Sasario „Dinamo“) – 31 m., 207 cm. Statistika. FIBA Čempionų lyga: 14,2 tšk., 3,8 atk. kam. Italijos lyga: 16,7 tšk., 3,7 atk. kam.
„Rytą“ praėjusią vasarą palikęs E. Bendžius gali trinti rankomis – Italijoje jis sužaidė vieną geriausių karjeros sezonų ir negailestingai baudė varžovus tolimais metimais. Čempionų lygoje per vienerias rungtynes vidutiniškai jų įmesdavo 2,4, Italijoje – 2,8.
Žaidimą praplečiantis E. Bendžius gynyboje yra stipriai pažeidžiamas, bet yra puikus ginklas bet kuriai komandai. Per trumpą atkarpą jis gali įkvėpti spurtui savo tritaškių salve, ką įrodė ir Europos čempionato atrankos rungtynėse prieš Čekiją.
Tada jis vien per antrą kėlinį susmeigė penkis tritaškius, surinko 17 taškų, psichologiškai pakylėjo komandą ir padėjo panaikinti 7 taškų deficitą.
Neabejotina, kad D. Maskoliūnas įtrauks E. Bendžių į galutinį dvyliktuką.
Regimantas Miniotas (Bilbao „RETAbet“) – 25 m., 208 cm. Statistika. LKL: 18,5 tšk., 10,5 atk. kam. Ispanijos ACB lyga: 7,1 tšk., 4,3 atk. kam.
R. Miniotas sužaidė lūžio sezoną – šio pradžioje tiesiog dominavo LKL, vilkėdamas Prienų „Cbet“ marškinėlius, ir buvo išpirktas Bilbao „RETAbet“ komandos. Galima sakyti, kad debiutas stipriausiame Europos nacionaliniame čempionate neprisvilo.
Rungtyniaudamas po 19 minučių R. Miniotas fiksavo pakankamai solidžią statistiką ir Bilbao komandoje liks dar vienam sezonui.
25-erių puolėjo nebuvo pirminiame 15-os kandidatų sąraše, bet šiame atsidūrė paaiškėjus, kad į rinktinę neatvyks Ignas Brazdeikis.
Gytis Masiulis (Panevėžio „Lietkabelis“) – 23 m., 207 cm. Statistika. Europos taurė: 11,5 tšk., 6,4 atk. kam. LKL: 12,7 tšk., 5,6 atk. kam.
G. Masiulis sužaidė ganėtinai solidų sezoną „Lietkabelio“ gretose ir buvo vienas geriausių ekipos žaidėjų tiek Europos taurėje, tiek LKL.
Puolėjui vis dar trūksta stabilumo ir geresnio žaidimo gynyboje. Kol kas sunku jį matyti rinktinės sudėtyje, tačiau darbas su geriausiais šalies krepšininkais tikrai bus stiprus postūmis jam į priekį.
Jonas Valančiūnas (Memfio „Grizzlies“) – 29 m., 213 cm. Statistika. NBA: 17,1 tšk.,12,5 atk. kam., 1,8 rez. perd.
Uteniškis sužaidė statistiškai geriausią karjeros sezoną ir vis garsiau buvo kalbama, kad yra vienas labiausiai neįvertintų NBA lygos centrų.
Karjeros piką pasiekęs J. Valančiūnas prabėgusiame sezone su „Grizzlies“ pasiekė atkrintamąsias, o reguliariame sezone užfiksavo 49 dvigubus dublius. Pagal šį rodiklį ir atkovotus kamuolius jis buvo trečias visoje NBA.
Per pastaruosius metus JV smarkiai išplėtė puolimo arsenalą – dažniau ir tiksliau atakuoja iš toli, geriau mato aikštę ir nusimeta kamuolį, kai yra dvigubinamas.
Visos šios savybės itin smarkiai pravers ir Europos krepšinyje, kuriame ne taip ryškiai matomos J. Valančiūno spragos gynyboje.
Kol kas sunku nuspėti, kaip D. Maskoliūnas išnaudos dvi didžiausias savo žvaigždes – J. Valančiūną ir Domantą Sabonį.
Domantas Sabonis (Indianos „Pacers“) – 25 m., 211 cm. Statistika. NBA: 20,3 tšk., 12 atk. kam., 6,7 rez. perd.
Dar vienu dalyvavimu NBA „Visų žvaigždžių“ savaitgalyje pažymėtas D. Sabonio sezonas, kuris baigėsi nuviliančiu komandiniu pasirodymu – puikiai startavusi, bet vėliau subyrėjusi „Pacers“ nepateko į atkrintamąsias varžybas.
D. Sabonis turėjai pakankamai laiko pailsėti po varginančio sezono – aikštėje jis praleisdavo net po 36 minutes.
D. Sabonis yra universalesnis žaidėjas už J. Valančiūną, bet turbūt tinkamesnis žaidėjas kilti nuo suolo, jeigu D. Maskoliūnas jų nematys vienu metu aikštėje.
Puolėjas NBA sulaukia daug liaupsių, bet ir nemažai kritikos dėl prastos gynybos. Vis tik tai buvo dar vienas sezonas, kuriame augo lietuvio statistiniai rodikliai, tad belieka tikėtis, kad ir į rinktinės stovyklą jis atsiveš tokią pat gerą sportinę formą.
