„Labai liūdna, iš savęs tikrai tikėjausi ne to“, - po Europos čempionato kalbėjo 13-a (190 cm) likusi šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė. „Tragedija, gėda“, – sakė 10-ą vietą (60,82 m) užėmęs disko metikas Andrius Gudžius. Tokie ir panašūs mūsų šalies atletų komentarai pasiekė Lietuvą iš Ciuricho, kur praėjusią savaitę vyko Europos lengvosios atletikos čempionatas.
Rekordinė net 34 sportininkų delegacija į Ciurichą vyko itin gerai nusiteikusi. Medalių niekas nežadėjo, tačiau vilčių juos iškovoti tikrai buvo. Rezultatas – nėra džiuginantis. Aukščiausią vietą – ketvirtą – užėmė moterų maratono komanda (Rasa Drazdauskaitė, Remalda Kergytė ir Živilė Balčiūnaitė), o asmeninėse varžybose sėkmingiausiai pasirodė disko metikė Zinaida Sendriūtė, iškovojusi šeštą vietą. Tai - prasčiausias lietuvių pasirodymas per visą Europos čempionatų istoriją.
Prastas, bet patirtimi vertingas čempionatas
„Čempionatas šiais metais Lietuvai buvo labai prastas. Dėl įvairių priežasčių. Galima išteisinti ir pateisinti, bet bendras rinktinės pasirodymas nebuvo geras“, – Balsas.lt komentavo buvęs ilgametis Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris, šiuo metu sprinterio Ryčio Sakalausko treneris Aleksas Stanislovaitis.
„Mūsų lengvaatlečiai neblogai atrodė parengiamosiose etapuose, matėsi, kad jie realiai gali kautis dėl medalių. Turiu galvoje Andrių Gudžių, Airinę Palšytę ir kitus. Per pagrindines varžybas jie buvo neatpažįstami“, - kalbėjo jis.
Specialisto nuomone, bet koks tokio lygio startas einant olimpiados link – labai vertingas: „Ciuriche netrūko nieko – programos vėlavo po valandą ar dvi, oro temperatūra krito vakare iki mažiau nei 10 laipsnių šilumos, lietus, priešpriešinis vėjas. Gera mama savo vaikų esant tokiam orui į lauką neleidžia.“
Anot jo, visi stipriai rizikavo savo sveikata. „Visą vasarą Lietuvoje 35 laipsniai karščio, o pagrindiniuose startuose – 12-8 laipsniai, tai gal reikia ruoštis Antarktidoje, – gūžčiojo pečiais A. Stanislovaitis ir ėmėsi apibendrinimo. – Iš tikrųjų reikalinga didesnė analizė. Šis Europos čempionatas parodė mūsų žvaigždėms, kad niekas už dyką medalių nedalija. Sunku buvo visiems, tik kiti prisitaikė, o mūsiškiai palūžo.“
Jis pripažino, kad kai kurių žmonių užimtos vietos nėra tragiškos ar prastos. Juk galima buvo nurašyti ir Virgilijų Alekną, kuris karjeros pradžioje universiadoje buvo 14-as, o Europos čempionate – 17-as. Bet ar tuomet būtume turėję dukart olimpinį ir dukart pasaulio čempioną?
Reikia tobulėti treneriams
Ar tikrai dėl tokių rezultatų kaltos tik oro sąlygos? A. Stanislovaitis nesutinka. „Reikia labai šviesti mūsų trenerius. Kai kurie mūsų treneriai labai profesionalūs ir viską žino. Trenerio specialybė tokia, kad kiekvieną dieną turi tobulėti, mokytis ir ieškoti naujovių. Beveik visi mūsų sportininkai negerino rezultatų, nors kitų šalių atletai "darė" asmeninius ir nacionalinius rekordus. Reiškia, kad nemokame taip padaryti, kad finaliniame etape būtume geriausios formos. Tam reikalingos žinios.“
Anot jo, kai startuoji maksimaliomis pastangomis, po 48 valandų yra pati didžiausia greičio, jėgos, staigiosios jėgos rodiklių duobė, o kad tai neįvyktų, reikia atlikti tam tikrus darbus – ledas, mityba, mikrociklas, pratimai. „Jei to nepadarai, atsiduri labai kvailoje situacijoje – atrodo praėjo dvi dienos, bet negali daryti geriau nei kvalifikacijoje, nes visi rodikliai žemesni“, - tikino jis.
Lietuvos sporto universiteto rektorius profesorius Albertas Skurvydas šia tema vadovavęs penkioms ar septynioms disertacijoms, kur kalbama apie temeperatūrą, šaltį, potenciaciją, mechaninę pažeidą.
„Ten daug praktinių patarimų, bet mūsų žmonėms šito nereikia. Paskaitos visos viešos ir sudėtos internete. Reikia kalbėtis, rengti konferencijas. Kiekvienas dirbdamas „krūmo“ metodu toli nenueis. Lietuva maža ir turime mažai žmonių“, – aiškino treneris.
Po gerų išvadų – pasipils medaliai
Kita problema – įvykdę Europos čempionato normatyvą sportininkai mano misiją įvykdę. „Reikia kelti sau didesnius tikslus, nebijoti pasakyti sau, kad galiu kovoti dėl medalių. Ne tik žodžiais, bet ir darbais“, - teigė A. Stanislovaitis.
Trenerio auklėtinis R. Sakalauskas Europos čempionate nepasiekė 100 m rungties finalo ir liko 19-as, tačiau atrankos varžybose jam pavyko pakartoti geriausią sezono rezultatą – 10,40 sek. „Vieta prasta, bet pasiektas sezono asmeninis rezultatas, nors Rytis dar nespėjo atsigauti po traumos, gautos komandiniame čempionate Taline“, - sakė specialistas.
„Paskutinis mokslinis straipsnis sako, kad ne treniruotės nulemia gerus rezultatus. Pirmoje vietoje – miegas, antroje – mityba, o trečioje – pati treniruotė. Aišku, visi trys komponentai turi būti, bet čia tai, kas labiausiai daro įtaką. Lietuvoje – padaro treniruotę ir viskas, o ką atletas veikia kitas 23 valandas, niekam nerūpi“, - dėstė A. Stanislovaitis.
Anot jo, šis Europos čempionatas daug ko turėtų pamokyti: „Reikia būti savikritiškais, tai nebuvo geras, tikriausiai pats prasčiausias. Iš šių žmonių galima kažko tikėtis, bet taip plaukti pasroviui negalima. Jei bus padarytos geros išvados, Rio de Žaneiro olimpiadoje gali pasipilti ne vienas medalis. Žmonės potencialiai pasiruošę. Galimybės yra.“
V. Alekna galvoja apie trenerio karjerą
Europos čempionatas Ciuriche buvo paskutinė oficialių varžybų stotelė legendiniam disko metikui V. Aleknai. Į finalą neprasibrovusiai mūsų šalies lengvosios atletikos žvaigždei ir toliau ramybės neduoda rimta nugaros trauma.
„Tai didis žmogus, jo visi metai – stabilūs iki tol, kol gavo tą rimtą traumą. O jis dar jėgų turėjo, diskas skrido. Vieną dieną rimčiau, kitą mažiau. Tačiau nedaug ką gali nuveikti, kai nugaros problemos veikia atraminę koją. Žmogus pergyvena, tiek metų sporte. Virgilijus užsiminė ir apie galimą stuburo operaciją Vokietijoje“, - pasakojo A. Stanislovaitis.
Ne paslaptis, kad 42 metų V. Alekna galvoja pradėti ir trenerio karjerą. „Tai būtų didelė paspirtis Lietuvos metikams. Tokią patirtį sukaupęs atletas tikrai padės iškilti naujoms žvaigždėms“, - tikino treneris.
