Rusijoje „Viasat Sport“ televizijos komentatoriumi ir krepšinio analitiku dirbantis Viktoras Šestopalovas negali gyventi be krepšinio. 2007 metais NBA finalą tarp „San Antonio Spurs“ ir „Cleveland Cavaliers“, kuriame tuomet dar žaidė ir Žydrūnas Ilgauskas, gyvai iš JAV komentavęs specialistas tvirtina jau seniai neabejojantis, kad Jungtinės Valstijos ir Lietuva – didžiausios krepšinio šalys pasaulyje.
Šįmet dukart į Ameriką skridęs ir naujos patirties pasisėmęs krepšinio analitikas sutiko savo įspūdžiais pasidalyti su portalu balsas.lt. Skaitytojams pateikiame V. Šestopalovo minčių santrauką:
Pirmosios kelionės sausio pabaigoje tikslas buvo Los Andželas, Ramiojo vandenyno pakrantė, „Lakers“ rungtynės ir krepšinis garsioje gatvės krepšinio aikštelėje „Venice Beach Court“, kur buvo susuktas garsus filmas „White Men Can't Jump“ („Baltieji nemoka šokinėti“) su Wesley Snipesu ir Woody Harrelsonu.
Antrąkart vasario pabaigoje kartu su nusipelnusiu Rusijos treneriu Sergeju Nikolajevičium Jelevičiumi keletui dienų per Niujorką nukeliavome į Mineapolį, kad aplankytume du „Minnesota Timberwolves“ rusų legionierius Andrejų Kirilenką ir Aleksejų Švedą.
Krepšinis JAV padeda surasti bendrą kalbą
Didžiausią įspūdį tikriausiai padarė krepšinio žaidimas Ramiojo vandenyno pakrantėje. Palaima! Tikriausiai vasarą čia per karšta, o sausio pabaigoje – taip gaivu, kad norisi žaisti visą šviesųjį paros metą.
Kokie įspūdžiai apie NBA iš arti? Patys geriausi. Pozityvi nuotaika Amerikoje apima žmones daug anksčiau nei prasideda rungtynės. Žaviuosi, kaip šioje šalyje vertinamas sportas ir kaip lengvai dėl meilės krepšiniui galima rasti bendrą kalbą su daugeliu žmonių.
Žinias apie lygą labai paprasta papildyti tiesiog lankantis įvairiose arenose, gyvai stebint rungtynes ir bendraujant su krepšinio atstovais. Dar kartą pabrėšiu, kad Amerikoje malonumą svarstant krepšinio temas galima gauti tiek kalbantis su NBA klubo treneriu, tiek bendraujant su benamiu, gyvenančiu dėžėje nuo televizoriaus.
Aikštės gynybai NBA – „ne“
Kalbant apie rungtynes gyvai, gaunu didžiulį malonumą iš paties proceso. Pavyzdžiui, man labai patinka stebėti, kaip žaidėjai daro mankštą prieš rungtynes, kokius pratimus atlieka, kokiems metimams teikia pirmenybę. Atkreipiau dėmesį, kad prieš „Lakers“ rungtynes lyderis Kobe Bryantas atliko metimus kairiu pusiau kabliu. Tai keista, nes paprastai oficialiose dvikovose tokiu būdu jie beveik niekada neužbaigia atakos.
Antrosios kelionės metu pavyko paimti gana įdomų interviu su Rusijos rinktinės žvaigžde A. Kirilenka (galite rasti – sportbox.ru). Ne mažiau ryškūs įspūdžiai liko po bendravimo užkulisiuose su vienu iš Minesotos ekipos trenerių Terry Porteriu. Jį sutikau po „Timberwolves“ ir „Golden State Warriors“ rungtynių.
Praeityje garsus auksinio NBA devintojo dešimtmečio įžaidėjas mielai pasikalbėjo apie mano taip nemėgstamą aikštės gynybą, kurią lygoje buvo leista naudoti 2001-2002 metų sezone. Kaip ir daugelis kitų mano sutiktų NBA žaidėjų, T. Porteris tvirtino, kad aikštės arba zoninės gynybos visai neturi likti, nes NBA visuomet garsėju savo žaidimu vienas prieš vieną.
„Lakers“ fiasko ir subrendęs K. Bryantas
Nuo devintojo dešimtmečio simpatizuoju „Lakers“ komandai. Ypač tai, kai kurioje žaidė Magicas Johnsonas ir Jamesas Worthy. Šis sezonas ekipai – tuščias. Dar kartą pasitvirtino taisyklė, kad už pinigus čempionų titulo nenupirksi. „Lakers“ vadybininkai pripirko tokių žvaigždžių kaip Dwightas Howardas ir Steve‘as Nashas, tačiau tai negarantuoja, kad komanda gerai žais ir puldama, ir gindamasi.
Taip buvo visuomet, o šiuolaikiniame krepšinyje itin aišku – gerai gynybinio stiliaus komandai per daug galimybių „uždaryti“ vieną ar kitą žvaigždę. Dėl to, kad taisyklės leidžia naudoti gudrius gynybos spąstus, automatiškai krinta tokio lyderio kaip K. Bryantas vaidmuo.
Nors, mano galva, paties K. Bryanto sezonas klostėsi sėkmingai. Būdamas 34 metų Kobe įrodė, kad gali pasikeisti netgi jis. Dėl komandos žvaigždė sumažino savo egoizmą, pradėjo atlikinėti gerus perdavimus, nežaidė vienas prieš pusę varžovų ekipos ir apskritai, krepšinio prasme dar labiau subrendo.
L. Jamesas ir „Heat“ titulo neatiduos
Ką galima pasakyti apie šio sezono NBA titulo medžioklę? Daugelio kandidatų į pagrindinį trofėjų lyderiai traumuoti, todėl „Miami Heat“ gali nesunkiai apginti čempionų vardą. Pirmiausia tai susiję su LeBronu Jamesu ir faktu, kad jis su kiekvienu sezonu nenustoja „augti“.
Kalbame ne apie jo fizinius duomenis – čia jis praktiškai turi idealias proporcijas. Šį sezoną Karalius Jamesas pradėjo labiau pasitikėti savimi ir taikliai meta iš vidutinės bei tolimos distancijos, o tai labai svarbus faktorius. Tačiau svarbiausia, kad jis pateikia save kaip komandos lyderį ir NBA pasiuntinį – šią estafetę jis neviešinant perėmė iš K. Bryanto rankų.
Negana to, L. Jamesas turi gerus komandos draugus – Dwayne‘ą Wade‘ą, Chrisą Boshą ir iš „Boston Celtics“ perėjusį Ray Alleną. Būtų gera matyti šiuos vaikinus finale žaidžiančius su „Oklahoma City“ arba „San Antonio Spurs“.
