Tuo metu viskas atrodė gana šviesu ir nors komanda skaudžiai krito ketvirtfinalyje bei liko be olimpinių žaidynių, tačiau vargu, ar kas galėjo patikėti, kad kito Europos čempionato reiks laukti tiek ilgai.
Iš tos rinktinės šių metų sudėtyje jau liko vos trys žaidėjos ir spėjo užaugti nauja karta, kuri suteikia vilčių, jog mūsų moterų krepšinis vėl gali bent jau priartėti prie buvusios šlovės.
Portalo krepsinis.net žurnalistas Tautvydas Kubilius pažvelgė į Lietuvos rinktinės galimas lyderes, išskyrė varžovių grupėje stiprybes bei pabandė pateikti didžiausius komandos pranašumus bei trūkumus.
Skirtinga lyderių patirtis bei svarbiausios užduotys
Lietuvos rinktinė kelią į moterų Europos krepšinio čempionatą prasiskynė be vienos iš pagrindinių komandos žaidėjų Kamilės Nacickaitės-Van der Horst.
Vis tik buvo sulaukta džiugios žinios, kad ką tik mama tapusi krepšininkė jau yra pasiruošusi prisijungti prie komandos ir galės dalyvauti Europos čempionate. Vyriausiojo komandos trenerio Viliaus Stanišausko čia laukia nelengva užduotis išnaudoti.
Jam teks buvusią komandos lyderę įsprausti į rėmus, kad ši sugebėtų duoti apčiuopiamą naudą rinktinei ir būtų efektyvi, į šoną nenustumiant tų žaidėjų, kurios tą kelialapį iškovojo.
K.Nacickaitė-Van der Horst yra žaidėja, kuriai galbūt norėtųsi patikėti lemiamus metimus, o jos žaidimas „1 prieš 1“ bei metimas po driblingo buvo bene efektyviausias komandoje.
Kontrolinės rungtynės parodė, kad gynėja dar nėra optimalios sportinės formos ir panašu, kad efektyviausia gali būti trumpomis atkarpomis. Šiuo metu atrodo, kad buvusi lyderė gali patraukti komandą tam tikrose situacijose puolime, bet statyti žaidimą ant jos realu, kad gali būti šiek tiek pragaištinga.
Realu, kad tokia patyrusi žaidėja kaip K.Nacickaitė-Van der Horst įsisavins, kad jai nereikia forsuoti metimų ar perdėtai imtis iniciatyvos, o ekipoje ir be jos yra pakankamai opcijų puolime.
Kur kas didesnio stabilumo galima tikėtis iš Lauros Juškaitės. 27 metų skuodiškės žaidimas tiek Europos čempionato atrankoje, tiek kontrolinėse rungtynėse paliko gerą įspūdį. Brno klube žaidžianti puolėja turi itin tvirtą kūną ir yra gana universali.
Ji puikiai geba žaisti atviroje aikštėje, taip pat gerai išnaudoja savo fizinius pranašumus arčiau krepšio. Puikiai su kontaktu galinti užsibaigti L.Juškaitė turėtų tapti viena iš ryškiausių komandos puolimo lyderių, o jos gera kova dėl kamuolių bei solidus situacijų skaitymas verčia ją nepamainoma žaidėja V.Stanišausko schemose.
Daugelio akys čempionato metu kryps ir į Justę Jocytę. Vis tik nereiktų tikėtis, kad devyniolikmetė žaidėja taps pačia ryškiausia komandos figūra. Taip, galima tikėtis, kad kitą sezoną elitiniame Žironos klube žaisianti lietuvė bus tarp lyderių, tačiau užkrauti per didelės naštos ant J.Jocytės pečių nereikėtų.
Kontrolinėse rungtynėse ji buvo bandoma ir įžaidėjos pozicijoje, kur Lietuvos rinktinė teoriškai turėdavo bene daugiausiai problemų. Vis tik solidžiau J.Jocytė atrodydavo, kai šalia jos būdavo dar vienas „pirmas numeris“.
Jos ryškiausia stiprybė yra geras kūno valdymas ir užsibaigimas iš vidutinės distancijos sustojus. Šia savo savybe J.Jocytė šiek tiek netgi primena Roką Jokubaitį. „1 prieš 1“ mūsų rinktinės gynėja gali įveikti nemažą dalį tiesioginių oponenčių, tačiau priimti sprendimus prieš aktyvias turkių ar švedžių pagalbas nebuvo lengva.
Būtent čia yra didžiausias J.Jocytės rezervas žvelgiant į artėjantį čempionatą. Tam, kad J.Jocytė pilnai galėtų atskleisti savo potencialą, jai reikia pagalbos perimetre.
Čia kol kas itin gerą įspūdį palieka Brigita Sinickaitė. Itin retas atvejis, kai žaidėja gali vienodai gerai veržtis į abi puses, o ši 24 metų gynėja tai daro išties puikiai. Gynėja turi gana neblogą užsibaigimą arčiau krepšio, tad jos aštraus žaidimo ir prasiveržimų norisi matyti dar daugiau.
Svarbu ir tai, kad B.Sinickaitė puikiai tvarkosi ir su spaudimu, o jos klaidų skaičius yra minimalus. Tad įžaidėjų grandis, kuri neseniai kėlė daug galvos skausmo, tikrai nebeatrodo taip nepatikimai.
Nors B.Sinickaitė ir Dalia Donskichytė tarsi ir nėra priskiriamos prie nominalių lyderių ir vargu, ar jos bus prie naudingiausių komandos žaidėjų, tačiau rinktinės sėkmė didele dalimi priklausys nuo to, kaip jos susitvarkys su paskirtomis užduotimis.
Eilę metų Lietuvos rinktinės problema buvo itin didelis klaidų kiekis ir nors situacija yra pagerėjusi, tačiau aktyvi turkių gynyba šią Lietuvos problemą vėl ištraukė į dienos šviesą. Tvarkytis su spaudimu ir branginti kamuolį – jeigu tai pavyks padaryti, tai bus milžiniškas žingsnis sėkmės link.
Kalbant apie būsimas lyderes, būtų nuodėmė nepaminėti Giedrės Labuckienės. Tai yra patirtis ir šaltas protas, kurio rinktinei Bolonijoje išties prireiks. Aukštaūgė nors ir nežaidė dėl traumos 2015 metų Europos čempionate, tačiau rinktinei atstovavo 2009, 2011 bei 2013 metų pirmenybėse.
Tad jeigu Lietuva savojo Europos čempionato laukė 10 metų, šios 34 metų dabar jau Lietuvoje žaidžiančios puolėjos laukimas buvo dar ilgesnis. G.Labuckienės indėlis yra abejose aikštės pusėse.
Puolime tai yra aikštę išplečianti aukštaūgė, kurios vidutinis metimas yra tiesiog žudantis, o gynyboje jos užsiimamos padėtys, geras situacijų vertinimas, pagalbos yra vienas iš pagrindinių mūsų komandos ramsčių.
Nors ir susilpnėjusi, bet favorite išliekanti Serbija bei kova dėl antros vietos
Moterų Europos krepšinio čempionato formatas nekinta jau eilę metų. Šešiolika stipriausių komandų yra suskirstytos į keturias grupes po keturias komandas, o į ketvirtfinalį keliaus po dvi stipriausias kiekvieno pogrupio ekipas.
Tokia sistema praktiškai nepalieka laiko įsibėgėjimui ar klaidoms, tad jau pats pirmasis mačas su Slovėnija lietuvėms gali būti lemtingas. Mūsų būsimos varžovės dalyvavo keturiuose pastaruosiuose čempionatuose, tačiau nei sykio neperžengė grupės etapo barjero.
Daugiausiai vilčių Slovėnija dėjo į praėjusį čempionatą, kuris vyko jų šalyje. Vis tik ir tuomet grupėje buvo patirti trys pralaimėjimai, tad kitas etapas nebuvo pasiektas. Atrankoje Slovėnija pasiekė 5 pergales ir patyrė 1 pralaimėjimą, o šios komandos ryškia lydere buvo natūralizuota amerikietė Jessica Shephard.
28 metų, 193 cm ūgio puolėja 2022–2024 metais žaidė Venecijos „Umana Reyer“ komandoje, tad jos ir Gintarės Petronytės keliai šiame italų klube prasilenkė. Įdomu tai, kad ši puolėja nėra pavojinga perimetre ir viską renkasi arčiau krepšio.
Aukštaūgė atrankoje turėjo 21,3 taško ir 14,3 atkovotų kamuolių vidurkius. Vis tik tai, kad varžovių lyderė yra aukštaūgė, yra gana geras ženklas Lietuvai, kurios priekinė linija tikrai gali stabdyti net ir paties aukščiausio lygio puolėjas. Tai mūsų rinktinė parodė mače su Belgija, kai pristabdyta buvo netgi tokia žvaigždė kaip Emma Meesseeman.
Kita Slovėnijos lyderė yra 30 metų, 192 cm ūgio puolėja Eva Lisec. Tai jau kitokio profilio žaidėja, kurios viena iš stiprybių yra gebėjimas išplėsti aikštę. Praėjusiame Europos čempionate ji tolimus metimus metė 37 procentų tikslumu ir turėjo 12,7 taško vidurkį. Atrankoje jos skaičiai dar solidesni – 58 procentų pataikymas iš toli ir 17,8 taško.
Trečia puolimo lyderė Slovėnijos rinktinėje yra 25 metų 180 cm ūgio gynėja Zala Friskovec. Būtent ši žaidėja daugiausiai laiko praleidžia su kamuoliu, o metimų už ją daugiau ekipoje atlieka tik J.Shephard.
Varžovės turi aiškiai išreikštas lyderes ir jų stiprybė yra puolėjų grandyje, kur mūsų rinktinė turi ką prieš pastatyti gynyboje. Atsarginių žaidėjų indėlis Slovėnijos komandoje dažnai būna kuklus, tad realu, jog mūsų oponentės naudos gana siaurą rotaciją.
Toliau lietuvių kelyje lauks Serbijos iššūkis. Serbiją vis dar vertėtų laikyti grupės favorite ir jeigu ši ekipa nepatektų į kitą etapą, tai vis tik būtų galima laikyti nemenka staigmena. Į kiekvieną čempionatą serbės vyksta su tikslais iškovoti medalius, o 2021 metais joms pavyko pasidabinti auksu.
Po dviejų metų sėkmė serbių jau taip stipriai nelydėjo ir ketvirtfinalyje jos 53:93 buvo sutriuškintos Belgijos krepšininkių. Nuo 2021 metų Serbijos rinktinės branduolys jau yra pasikeitęs, o tokios žvaigždės kaip Sonja Vasič, Tina Krajišnik ar Jelena Brooks jau yra baigusios karjeras nacionalinėje komandoje.
Yvonne Anderson yra viena iš tų žaidėjų, kurios dar buvo 2021 metų Europos čempionate ir jau tada buvo viena iš šios komandos lyderių. Įdomu tai, kad ši natūralizuota žaidėja Serbijos rinktinėje debiutavo 2020 metais mače būtent prieš mūsų šalies rinktinę, o šioje atrankoje 35 metų 175 cm ūgio gynėja rinko 15,5 taško ir 5,3 rezultatyvaus perdavimo.
Y.Anderson vis dar yra pakankamai aštri, kad galėtų draskyti gynybas, o jos komandos valdymas gali tapti kertiniu Serbijos sraigteliu.
Kita itin pavojinga Serbijos rinktinės žaidėja yra Jovana Nogič. Jau 2023 metais ši 185 cm ūgio gynėja buvo svarbi rotacijoje, o atrankoje serbė fiksavo 12,2 taško vidurkį bei tritaškius metė 44 proc. tikslumu.
Dar viena svarbi Serbijos krepšininkė šioje komandoje turėtų būti Andjela Dugalič. Tai jau naujosios kartos šios šalies atstovė, kuriai šiuo metu yra 23 metai ir jai tai bus debiutas Europos čempionate. Atrankoje į čempionatą ši 193 cm ūgio puolėja buvo viena iš komandos stabiliausių žaidėjų ir per 22 minutes pelnė 9,5 taško bei rinko 10 naudingumo balų.
Priešingai negu slovėnės, grupės favoritės serbės turi gana ilgą atsarginių žaidėjų suolelį ir čia greičiausiai bus vienas didžiausių šios rinktinės pranašumų. Pirmuoju smuiku šioje komandoje vis dar turėtų groti Y.Anderson ir serbių pranašumas yra tas, kad ši gynėja šalia savęs gali paversti kitas žaidėjas geresnėmis negu jos yra iš tiesų.
Grupės etapą Lietuvos rinktinė užbaigs rungtynėmis su viena iš turnyro šeimininkių Italija.
Būsimos mūsų varžovės taip pat nepraleido net 6 pastarųjų Europos čempionatų, tačiau į ketvirtfinalį per šį laikotarpį pateko tik sykį – 2017 metais. Italija turi savo kylančią žvaigždę Lorelą Cubaj, kuri jau spėjo paragauti ir WNBA duonos. Šiuo metu 26 metų, 193 cm ūgio puolėja rungtyniauja „Umana Reyer“ komandoje ir yra viena iš šios ekipos lyderių. Jeigu prieš dvejus metus Europos čempionate L.Cubaj dar rinko tik po 2,3 taško ir 4,3 naudingumo balo, tai atrankoje ši italė jau buvo lyderė – 12,3 taško ir 20 naudingumo balų.
Nors italėms ši atranka per daug nieko nereiškė ir dėl savo dalyvavimo jos buvo ramios, tačiau lyderės ten buvo tos, iš kurių lyderystės reikia tikėtis ir čempionate.
Didelis dėmesys turėtų būt skiriamas Cecilliai Zandalasini, kuri turėjo 10,3 taškų vidurkį bei tolimus metimus realizavo 44 proc. tikslumu. 29 metų 186 cm ūgio gynėja jau prieš dvejus metus buvo pagrindine komandos taškų rinkėja su 15 taškų vidurkiu. Būtent ji atlikdavo ir daugiausiai metimų per rungtynes (13,5), ir turėjo didžiausią minučių vidurkį – 30.
WNBA patirties taip pat nemažai sukaupusi italė puikiai atakuoja tiek po driblingo, tiek iš statinių padėčių. Gerai C.Zandalasini jaučiasi ir atviroje aikštėje, kur geba puikiai priimti sprendimus ir pasižymi puikiu aikštės matymu.
Nereiktų nuvertinti ir dar vienos jau gana patyrusios žaidėjos Olbis Andre, kuri kelia nemažai grėsmės arčiau krepšio. Fiziškai tvirta 26 metų, 192 cm ūgio italė turi puikų užsibaigimą ir gerai leidžiasi krepšio link „2 prieš 2“ situacijose.
Nors daugumą taškų ji susirenka iš „pikenrolų“, tačiau gali efektyviai atakuoti ir iš vidutinio nuotolio. Apibendrinant galima teigti, kad nepaisant kartų kaitos, Serbijją derėtų laikyti favorite, o kitų trijų komandų galimybes žengti į kitą etapą galima vertinti labai panašiai.
Vis tik grupė yra gana lygi, o formatas yra toks, kad vienas kluptelėjimas ar netikėtas rezultatas gali sujaukti situaciją grupėje kardinaliai.
Oficiali Europos moterų krepšinio transliuotoja – TV3 žiniasklaidos grupė. Pirmąsias Lietuvos rungtynes su Slovėnija stebėkite jau rytoj, trečiadienį, 18.30 val. per TV6.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
