Menas ir technologijos: kaip tai keičia vaizdo žaidimų industriją?

Žaidimai – tarpdisciplininė meno forma

Šioje industrijoje vis ryškiau įsitvirtina meno ir technologijų sinergija, lemianti ne tik estetinę patirtį, bet ir verslo sėkmę. Meninė išraiška ir dizainas tampa ne vien žaidimo „fasadu“ – tai esminės sudedamosios dalys, darančios įtaką žaidėjo emocijoms, įsitraukimui ir net žaidimo mechanikos suvokimui. Ypač šiandien, kai kasdien rinkoje pasirodo šimtai naujų žaidimų, išskirtinis vizualinis stilius tampa konkurenciniu pranašumu, lemiančiu, ar žaidėjas norės sugrįžti dar kartą.

Lietuvių žaidimų kūrimo įmonės „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė-Jaime pasakoja, kad vizualinių sprendimų ir estetikos svarba augo kartu su technologiniu proveržiu: „Anksčiau žaidimų kūrėjai turėjo tenkintis kukliomis priemonėmis – minimalistine grafika ir mažai detalių. Todėl viską lėmė išmonė ir gebėjimas paprastomis priemonėmis sukurti įtraukiantį pasaulį. O šiandien, kai turime prieigą prie realaus laiko apšvietimo, fotorealistinių efektų ir begalės stilių simuliavimo galimybių, estetika tampa ne tik galimybe, bet ir būtinybe išsiskirti.“

Pasikeitė ir kultūrinė žaidimų samprata. Mat žaidimų kūrėjai ėmė estetiką traktuoti kaip kūrybos ašį, o ne tik dekoratyvinį elementą. Šiuolaikiniai žaidimai perima elementus iš kitų meno formų, tokių kaip tapyba, animacija ar kinas, ir siūlo unikalią vizualinę patirtį.

Vis dėlto, pasak A. Mockutės-Jaime, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad žaidimai – tik pramoga arba vaikams skirtas laisvalaikio užsiėmimas: „Dėl šios priežasties žaidimų kūrimas dažnai nepatenka į „tikro meno“ ar „tikrų inovacijų“ kategorijas, trūksta tiek kultūrinio, tiek valstybinio palaikymo.“

Meno ir technologijų sinergija šiandien žaidimų industrijoje atveria visiškai naujas kūrybos teritorijas. Estetika tampa neatsiejama nuo pasakojimo, mechanikų ir jausminės žaidėjo patirties. Pažangios technologijos leidžia kūrėjams įgyvendinti menines idėjas, kurios anksčiau buvo tiesiog techniškai neįmanomos – nuo kvapą gniaužiančių aplinkų iki subtiliausių emocinių niuansų personažų veiduose.

A. Mockutė-Jaime sako, kad realaus laiko apšvietimo sistemos leidžia perteikti atmosferą taip jautriai, jog pasakojimo dalimi tampa ir šviesos bei šešėlio žaismas. O dirbtinis intelektas suteikia galimybę sukurti pasaulio sistemas, kuriose menas tampa ne statišku vaizdu, o judančia ir reaguojančia erdve. Be to, realiuoju laiku integruoti garsas, muzika ir vaizdas sukuria sinestezinę patirtį, kur emocija išgyvenama, o ne tik stebima.

Žaidimai – daugiau nei pramoga

Šiandien žaidimai – daug daugiau nei vaikystės nostalgija ar atsipalaiduoti padedanti veikla – jie neatsiejama mūsų kasdienybės ir kultūros dalis bei savotiška šiuolaikinė literatūra, kinas, dailė ir net psichologija viename. Žaidimai padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir išgyventi istorijas, tyrinėti identitetą, mokytis, priimti sprendimus, patirti empatiją.

„Kai kurie žaidimai gvildena sudėtingas temas – vienatvę, netektį, socialinę nelygybę, klimato kaitą – ir daro tai per patyrimą, o ne vien per tekstą ar vaizdą. Tai meninė raiška, kuri įtraukia visais pojūčiais. Beje, žaidimai formuoja kultūrinius kontekstus: jų personažai tampa ikonomis, jų estetikos įtakoja madą, dizainą, muziką. Jie tampa diskusijų tema, kuri jungia skirtingas kartas – vaikus, tėvus, senelius. Žaidimai kuria bendruomenes, jie yra būdas bendrauti, jungtis, kurti“, – tikina A. Mockutė-Jaime.

MO muziejuje – interaktyvi žaidimų paroda

Šios tendencijos ryškėja ne tik žaidimų rinkoje, bet ir kultūriniuose kontekstuose – menininkai, muziejai ir visuomenė vis aktyviau aptaria žaidimų meninį potencialą. Agnė Kuprytė, balandžio 17 d. atidaromos MO muziejaus parodos „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ kuratorė, sako, kad meno ir technologijų ryšys yra daugybės diskusijų objektas, dažnai sugrąžinantis prie fundamentalių etinių ar vertės klausimų.

Mažoji MO muziejaus paroda „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ žada tapti svarbiu kultūriniu įvykiu, pristatančiu vaizdo žaidimus kaip šiuolaikinę meno formą. Tai – unikali proga iš naujo permąstyti, kas šiandien laikoma menu, ir parodyti, kaip technologijos ne riboja, o plečia meno galimybes. Be to, tai – pirmoji MO paroda, kurioje kiekvienas eksponatas galės būti patiriamas interaktyviai.

„Pristatysime net 22 vaizdo žaidimus – kviesime ne tik juos žaisti, bet ir susipažinti su platesniu žaidimų kontekstu, pristatysime juos kaip galingą tarpdisciplininę pasakojimo priemonę“, – dalinasi A. Kuprytė.

Žaidimų kūrimo įmonės „Nordcurrent“, kurie yra didieji  parodos „GamePlay. Žaidžiant pasaulį“ rėmėjai, rinkodaros vadovė A. Mockutė-Jaime pasakoja, kad pirmiausia paroda padės keisti požiūrį ir atsikratyti stereotipų, jog žaidimai – tik vaikų pramoga.

„Eksponuojami šiuolaikinio meno kontekste, žaidimai atskleidžia interaktyvaus dizaino, pasakojimo ir estetikos vertę. Be to, paroda stiprina kūrybinių industrijų ryšius, skatindama bendradarbiavimą tarp menininkų, technologų ir edukatorių. Tai taip pat galimybė žaidimų kūrėjams būti pastebėtiems tarptautinėje arenoje – meno kritikų, kultūros institucijų, festivalių organizatorių. Paroda taip pat edukuoja visuomenę apie žaidimų kūrimą ir gali įkvėpti jaunus žmones kurti. Galiausiai tai – aiškus signalas kultūros politikai: žaidimai ir Art Tech sektorius nusipelno dėmesio bei palaikymo, nes juose slypi ne tik kūrybinis, bet ir ekonominis potencialas“, – apibendrina A. Mockutė–Jaime.