Vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis ilgoje kelionė iš Lietuvos į Permę tikrai turės apie ką pagalvoti – jo laukia ne tik galvosūkis dar derinant komandos žaidimą, bet ir sprendžiant klausimus dėl Lietuvos vyrų rinktinės vyr. trenerio posto.
Interviu portalui Krepsinis.net K.Maksvytis teigė, kad galimybė treniruoti nacionalinę rinktinę daugiau gyvenime gali ir nebepasitaikyti, bet žalią šviesą turi uždegti ir „Parma“ klubas. Kontrakte su šia komanda yra speciali sąlyga – antrajam sezonui specialistas liks tik tuomet, jeigu pateks į stipriausių Vieningosios lygos ekipų aštuonetą.
– Ar kalbėjotės su LKF vadovais?
– Esu sulaukęs pasiūlymo, jį svarstau. Turiu apsispręsti pats ir antras dalykas – ar išleis klubas. Pasirašant kontraktą nebuvo jokių punktų apie galimybę treniruoti rinktinę.
– Kokie argumentai galvoje sukasi „už“, o kurie – „prieš“?
– Minusai tokie, kad norėtųsi stabilesnės situacijos, dirbti ilgesniame cikle. Dabar planuojami pasikeitimai ir LKF, ir sunkus kelias atrankoje į olimpiadą. Gali būti, kad turnyras su stipriomis komandomis vyks kitoje šalyje ir jį reikės būtinai laimėti. Pliusai tokie, kad tokio šanso gali daugiau nesulaukti. Taip pat yra daug žaidėjų, kuriuos esu treniravęs jaunimo rinktinėse ir klubinėse komandose. Jaučiasi, kad norėtųsi ateiti su tais krepšininkais, nes gerai juos pažįstu.
– Pastaruoju metu D.Motiejūno nebuvo kandidatų sąraše. Ar jis vėl grįžtų į rinktinę?
– Sąrašuose tikrai atsirastų. Tarp mūsų yra geri santykiai, esu Donatą treniravęs Kauno krepšinio mokykloje. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių – savo sprendimą pirmiausia noriu pranešti tiems žmonėms, kurie pasiūlė rinktinės vairą.
– Kada gali būti tas sprendimas?
– Manau, kad ilgai laukti nereikės. Reikia priimti sprendimą ir tiek. Posėdis vyks spalio mėnesį, kai bus tvirtinami treneriai. Pagal tvarkaraštį situacija klubo atžvilgiu yra dėkinga, bet viskas priklausys ne tik nuo manęs, bet ir nuo Permės vadovų.
– Kalbant apie „Parma“ ekipą. Ar jau baigėte komplektaciją?
– Į Raimundo Sargūno turnyrą atvykome žinodami, kad traumą gavo pagrindinis įžaidėjas Tony Carras, o prieš pat turnyrą susižeidė ir antras įžaidėjas – Aleksandras Platunovas. Rungtyniavome be dviejų įžaidėjų, todėl buvo sunku kontroliuoti žaidimą ar primesti savo žaidimo stilių. Iš kitos pusės, pavyko pamodeliuoti žaidimą, kas būtų, jeigu taip nutiktų sezono metu. Iškritus antram įžaidėjui kreipiausi į klubo vadovus, kad galbūt reikia ieškoti pastiprinimo. Žinoma, viskas atsiremia į finansus.
– Lietuvoje žaidėte prieš „Neptūną“, „Šiaulius“, „CBet“, iš arti matėte „Lietkabelio“ žaidimą. Kokį įspūdį palieka šios komandos?
– „Neptūnas“ dabar žaidžia gerą krepšinį. Pasikeitė tik vienas treneris (juokiasi), liko 70–80 proc. žaidėjų. „Neptūnas“ man patinka, galbūt trūksta patirties, bet yra gero jaunimo, išlikęs branduolys. „Neptūnas“ jau žaidžia gerą komandinį krepšinį ir yra visiškai pasiruošęs sezonui. „Lietkabelis“ turėjo daug pasikeitimų ir sudaro įspūdį, jog tai yra daugiau gynybinio stiliaus komanda su atletiškais žaidėjais, kurie turėtų labiau dominuoti gynyboje nei puolime. „Šiauliams“ pralaimėjome, nes jie parodė fantastišką puolimą. Mes įmetėme 100 taškų, bet jie įmetė dar daugiau. Sireika visada pasižymėjo įdomiu žaidimu. Atrodo, kad tikrai sustiprėjusi komanda. „CBet“ įdomi komanda, labai gerai atrodė Velička ir Varnas. Suburta įdomi sudėtis ir šiame sezone LKL gali būti įvairiausių siurprizų.
– Kokie tikslai jums iškelti „Parma“ klube?
– Yra iškeltas tikslas patekti į atkrintamąsias Vieningoje lygoje. Jeigu tai įvyks, prasitęs mano kontraktas kitiems metams. Klubas pernai liko 13-as, todėl šiemet bandė padidinti biudžetą ir bandyti sugrąžinti senus laikus, kai būdavo Rusijos čempionais. Kasmet nori kopti aukštyn ir grįžti į geriausių komandų elitą. Žinoma, dar laukia ilgas kelias, bet tikiuosi, kad tuos tikslus įgyvendinsime. Permė labai myli krepšinį, galima sakyti, kad ten yra krepšinio sostinė. Per mačą vidutiniškai susirenka 5–6 tūkstančiai žiūrovų. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl pasirinkau Permę – krepšinio miestas, auganti organizacija ir, be abejo, piniginis faktorius. Viskas susidėjo.
– Ar vasarą komplektuojant sudėtį buvo sunkumų?
– Buvo. Rusijoje yra kitokia tendencija: Lietuvoje iš žaidėjų, kurie nepatenka į „Žalgirį“ ar „Rytą“, galima surinkti gerą komandą ir su ja gerai kovoti tiek LKL, tiek Europoje. Rusijoje viskas yra šiek tiek kitaip – skiriasi vietinių žaidėjų lygis bei noras. Bet pasirinkau naują iššūkį, išėjau iš komforto zonos ir bandysiu su tuo susidoroti
