Europos čempionatui besirengiančios Lietuvos šuolių į vandenį rinktinės nariai antradienį Vilniaus vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre surengė parodomąją treniruotę ir atskleidė šios gana retos, bet gražios sporto šakos skaudulius.
„Mūsų laimėjimai kuklūs, bet esame optimistai ir galvojame, kad šoktelėsime aukščiau. Dabartinė valdžia žada pagerinti bazes, statyti baseinus, – kalbėjo šuolių į vandenį rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Autukas. – Šiuo metu skurdi mūsų bazė. Verkšlenti nenorime, nes turime galimybę išvažiuoti, turime daug kolegų artimame užsienyje ir nesame autsaideriai Europos ir pasaulio čempionatuose.“
Artimiausios lietuvių stambios tarptautinės varžybos – Europos čempionatas Rostoke, kur mūsų šaliai suaugusiųjų grupėje atstovaus 29 metų Sergejus Baziukas ir 24 metų Ignas Barkauskas, o tarp jaunimo pasirodys Lietuvos čempionė 18 metų Modesta Kaminskytė.
„Šįmet turime tikslą – patekti į finalinį dvyliktuką. Vykstant šios sporto šakos varžyboms teisėjavimas subjektyvus, kaip ir dailiojo plaukimo, šokių ant ledo, dailiojo čiuožimo. Teisėjas gali pačioje pradžioje pasakyti – tas žmogus estetiškas ar ne. Tik atsistojus į pradinę poziciją. Daug kas tuo „žaidžia“. Reikia turėti gražią aprangą, šukuoseną, turi būti graži stovėsena. Tuomet iš karto užkariauji simpatijų. Mes turime būti matomi, pagal tai taip pat prideda arba nuima balų. Dar priklauso nuo programos sudėtingumo ir technikos“, – aiškino K. Autukas.
Trys Lietuvos šuolių į vandenį rinktinės nariai jėgas galės išmėginti birželio 7–8 dienomis 12 val. vyksiančiame Lietuvos čempionate. Čia startuos 15–18 vaikinų ir 12–14 merginų. „Neturime standartinio 10 m bokšto, todėl šuoliai į vandenį bus atliekami nuo 1 m ir 3 m tramplino. Viena gražiausių ir populiariausių rungčių paprastai laikoma nuo 10 m bokšto“, – pasakojo treneris.
Patys sportininkai, kalbėdami apie tikslus Europos čempionate, nedaugžodžiavo. „Stengiamės ir ruošiamės. Pagrindinis planas – patekti į finalą. Kaip pasiseks, matysime. Aukštesnių tikslų kol kas nenumatome, nes trūksta pasiruošimo ir įrangos“, – sakė S. Baziukas. Jam pritarė M. Kaminskytė: „Mano patirtis nėra didžiausia, bet treniruojamės, stengiamės. Tikiuosi pasirodyti kuo geriau. Galbūt patekti net į finalą.“
Europos jaunimo čempionato finale Lietuvos šuolių į vandenį atstovai aukščiausiai iki šiol buvo užkopę iki 5 vietos. Prieš šešerius metus tai padarė I. Barkauskas. Suaugusiųjų šuolių į vandenį finalas lietuviams iki šiol buvo nepasiekiamas. I. Barkauskas šiuo metu gydosi traumuotą ranką, tačiau į Europos čempionatą vykti planuoja.
„Teisėjai negailestingi šiame sporte: jei suklydai – esi nepasiruošęs ir nestabilus. 11–10 vietas nuo kokios 28 vietos kartais skiria vos pora balų. Tos vietos ne visada rodo meistriškumą“, – pasakojo K. Autukas. Treneris kalbėjo, kad koncentruojasi į vieną rungtį – šuolius nuo 1 m tramplino.
„Anksčiau ruošdavomės ir sinchroniniams šuoliams į vandenį, bet Lietuvoje tam sąlygų nėra, tad tekdavo vykti į Baltarusiją arba Maskvą, o tai yra gana brangu. Įranga? Mūsų turima Lietuvoje skiriasi nuo tarptautinių varžybų. Šie prietaisai yra apie 20 metų senumo, o šiaip standartiškai kas treji metai tramplinų pagrindai keičiami. Tokios realijos“, – su šypsena sakė treneris.
Negana to, trūksta laiko ir pačiam pasirengimui baseine. Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre baseinas orientuotas ne į didelio meistriškumo sportininkus, o į masiškumą. Trys keturi užsiėmimai šuolių į vandenį sportininkams kainuoja 180–200 litų per mėnesį. „Gana keista, kai jie važiuoja ir kaunasi už Lietuvą. Galbūt pasikeis situacija, kai galėsime treniruotis sporto mokykloje“, – vėl su šypsena užsiminė K. Autukas.
Po pokalbio S. Baziukas ir M. Kaminskytė pademonstravo šuolius į vandenį. Juos portalo balsas.lt skaitytojai gali pamatyti specialiame vaizdo klipe.
