Ilgą laiką su trauma kovojusi ir ją besigydžiusi geriausia Lietuvos šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė į lengvosios atletikos pasaulį grįžo su trenksmu. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate ji trečiu bandymu peršoko į 198 cm aukštį iškeltą kartelę ir pagerino Lietuvos rekordą.
„Kol kas dar viskas nespėjo susigulėti ir nelabai susigyvenau su tuo, kol kas tai yra didelis džiaugsmas ir bendra euforija“, – apie rekordą kalbėjo A. Palšytė.
Tačiau šis aukštis šuolininkei nėra riba ji jau seniai svajoja įžengti į šuolininkių, peršokusių dviejų metrų kartelę, klubą ir neabejoja, kad ši svajonė taps realybe.
A. Palšytė portalui Balsas.lt pasakoja apie pirmas varžybas po ilgai besigydytos traumos, svajones ir labai laukiamas atostogas.
– Ar pagerintas rekordas pridėjo pasitikėjimo savimi, ypač po patirtos traumos? – paklausėme A. Palšytės.
– Tikrai taip, atėjusi šokti tikrai nežinojau, ko tikėtis, nežinojau, kiek galiu nušokti. Gana ilgai kankinausi su trauma, o tokį gerą rezultatą pavyko parodyti jau pirmose varžybose, tai tikrai pridėjo stimulo ir pasitikėjimo, ir noro toliau tobulėti ir sportuoti daugiau. Visuomet kai gauni traumą, būni nusiminęs, o kai pasiseka, vėl nori kažko siekti.
– Taigi, pati nesitikėjai, kad pavyks grįžti su trenksmu?
– Nežinojau, ko tikėtis. Buvau pasiruošus, kad mane tenkins mažesnis rezultatas ir net nežinojau, kad gali būti geriau. Tik kai pradėjau šokinėti, supratau, kad tai buvo mano diena.
– Kas buvo sunkiausia grįžtant po traumos, galbūt psichologija?
– Tose varžybose buvo labai karšta, tačiau man karštis yra tik didelis pliusas, o kitiems galbūt minusas. Sunkiausia buvo psichologiškai, kai nežinai, kokioje fizinėje formoje esi, nežinai, kaip tavo organizmas reaguos į krūvį. Ta nežinia ir buvo sunkiausia.
– Rekordas pasiektas, koks dabar tavo svajonių aukštis?
– Dabar mano svajonė yra peršokti du metrus, patekti į „dviejų metrų klubą“, o nedaugelis pasaulio šuolininkių peršoka tokį aukštį. Labai norėčiau peršokti šį aukštį ir tikiu, kad anksčiau ar vėliau man tai pavyks, link to einu kryptingai ir tai, ką pardodžiau čempionate Kaune, parodo, kad viskas yra įmanoma, kad tai nėra utopija.
– Kokie tikslai po šio rekordo greit vyksiančiame čempionate Ciuriche?
– Kol kas kažką tiksliai planuoti yra labai sunku, nes vienos varžybos ir vienas rezultatas dar nesako nieko. Žinoma šis rezultatas parodo, kad aš pajėgi dalyvauti čempionate, tačiau nereiškia, kad galėsiu jį pakartoti. Žinoma, labai norėtųsi, tačiau tokiose varžybose būna daug sunkiau psichologiškai, be to, ten būna daugkartinis šokinėjimas, t.y. kvalifikacija ir finalas, nežinau ar mano organizmas atlaikys tokį krūvį.
– Kalbant apie Lietuvos čempionatą, kodėl vis neatsiranda tau varžovių Lietuvoje?
– Rezultatai kalba patys už save ir kai ant nugalėtojų pakylos stovi žmonės, kurių rezultatas skiriasi gal 20 centimetrų, tai nėra gerai. Labai pasimato, koks yra konkurencinis lygis. Žinoma, gaila, kad nėra konkurencijos, kad nėra šuolininkių, kurios būtų pajėgios šokti bent 190 cm. Matyt, reikia dar palaukti, kol užaugs nauja karta.
Tikrai norėtųsi, kad ir Lietuvoje galėčiau tobulėti. Pasižiūrėkime į tarkime į Rusiją, ten yra apie dešimt šuolininkių panašaus pajėgumo ir jos gali konkuruoti vienos su kita ir tai lemia, kad jos siekia vis aukštesnių rezultatų. Tai yra papildomas stimulas ir papildoma motyvacija, štai šito Lietuvoje trūksta, galbūt esame per maža šalis.
– Pasibaigė bakalauro studijos, galbūt dabar atsidėsi tik sportui?
– Mokslai nesibaigė, nes esu pakviesta studijuoti magistro studijas, todėl kol kas pilnai atsidėti tik sportui neplanuoju. Man mokslams būna sudarytos gana palankios sąlygos, netgi sudaromi individualūs studijų planai, todėl nebuvo jokių problemų sportuoti ir manau, kad tų problemų ir toliau neturėtų būti. O daugiau laiko skirti sportui planuoju prieš Rio de Žaneiro olimpiadą, kai liks koks pusmetis.
– Ar jau buvai savo svajonių atostogose šią vasarą?
– Mes vasarą neatostogaujame, kažkur rugsėjo viduryje, po svarbiausių varžybų mums bus atostogos. Kol kas esu suplanavusi su vaikinu keliauti į Maroką rugsėjo mėnesį, todėl labai laukiu šitos kelionės ir dabar jau apie tai galvoju ir planuoju. Žinau, kad kai baigsis visos varžybos, galėsiu pailsėti.
– Ar be čempionato Ciuriche šį sezoną dar laukia svarbus startai?
– Iš tiesų tai vienintelis svarbiausias startas, nebent dar laukia komercinės varžybos, kaip „Deimantinė lyga“, kitokių startų planuose nėra.
TIK FAKTAI
2010 metais pasaulio jaunimo čempionate Kanadoje šuolininkė iškovojo sidabro medalį.
2011 metais Europos jaunimo čempionate Taline A. Palšytė užėmė antrąją vietą. Tais pačiais metais Universiadoje Kinijoje sportininkė taip pat pasidabino sidabru.
