Kaip pastebi naujienų portalo tv3.lt kalbintas krepšinio ekspertas Šarūnas Sakalauskas, tokio krepšininko netektis yra žymiai didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai neapsiriboja tik pačia krepšinio aikšte. Vis tik tai atriša rankas ir kitiems manevrams, apie kuriuos jau buvo kalbėta ir anksčiau.
Atrankos turnyras Puerto Rike, kuriame žais Lietuvos rinktinė, vyks liepos 2-7 dienomis. Jame be mūsiškių dar kovos Meksika, Dramblio Kaulo Krantas, Italija, Puerto Rikas, Bahreinas.
Kelialapį į olimpiadą iškovos tik šio atrankos turnyro nugalėtoja. Dar trys likę kelialapiai bus išdalinti kitose trijose atrankose, kurios tuo pat metu vyks Valensijoje (Ispanijoje), Rygoje (Latvija) ir Pirėjuje (Graikija).
Lyderis ne tik aištelėje, bet ir už jos ribų
32-ejų, 211 cm aukštaūgis J. Valančiūnas rinktinei atstovauja nuo 2011-ųjų ir pirmą kartą ištarė jai „ne“ tokiose svarbiose kovose. Nuo 2022 m. jis buvo rinktinės kapitonu.
Esminė priežastis, kodėl nežais rinktinėje – kontrakto su NBA komanda situacija. Krepšininko sutartis su Naujojo Orleano „Pelicans“ klubu pasibaigia šią vasarą, o tai reiškia, kad atletas tampa laisvuoju agentu.
NBA komandos derėtis dėl kontraktų gali pradėti nuo birželio 30 dienos, o pasirašyti naujas sutartis bus galima tik nuo liepos 6 dienos – kai olimpinis atrankos turnyras artės prie pabaigos.
Tad aukštaūgis nusprendė nerizikuoti galimomis traumomis bei tinkamai susitvarkyti klubinio krepšinio reikalus.
Nors ir be J. Valančiūno Lietuvos rinktinės priekinė linija neatrodys labai silpnai, kadangi ten išvysime kitą, NBA lygoje Sakramento „Kings“ komandoje rungtyniaujantį 28-erių, 208 cm ūgio puolėją Domantą Sabonį bei „Monaco“ klubui atstovaujantį 33-ejų 213 cm. ūgio Donatą Motiejūną, kaip pastebi tv3.lt kalbintas krepšinio ekspertas Šarūnas Sakalauskas, čia reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į situaciją aikštelėje.
Pasak eksperto, iki šiol labai aiškiai matėsi, kad dažnai J. Valančiūno vaidmuo dar didesnis svarbiausiose kovose būdavo už aikštelės ribų.
„J. Valančiūnas yra ne tik pajėgus vidurio puolėjas. Jis ir tvirtas komandos kapitonas, ramstis rūbinėje, kuris geba suburti žaidėjus, juos įkvepti, kai to labiausiai reikia. Aplink J. Valančiūną jau eilę metų sukosi rinktinės mentalitetas, požiūris, noras laimėti ir t.t. Tad jo praradimas rinktinei tikrai yra didelis.
Čia jau laikas parodys, kuris kitas žaidėjas be J. Valančiūno gali būti tokiu pat psichologiniu lyderiu, turi gerą ryšį su visais, moka pajuokauti, kalbėti, turi visos komandos pagarbą. Atrasti tokį krepšininką bus labai svarbu, bet manau, kad bent jau kol kas jo tinkamai nepakeis nė vienas, kurį dabar matome rinktinės žaidėjų sąraše“, – svarstė Š. Sakalauskas.
Verta paminėti, kad, nepaisant to, kad atrankoje nežais, J. Valančiūnas bus kartu su komanda pasiruošime cikle ir Puerto Rike. O vėliau jau žais Paryžiaus olimpinėse žaidynėsee, jei lietuviai ten pateks.
Atsiriša rankos naujiems manevrams?
Akivaizdu, kad be J. Valančiūno keisis vaizdas ir aikštėje. Čia daugiau iniciatyvos teks imtis kitiems geriausiems krepšininkams. Ypač kitam vidurio puolėjui D. Saboniui, kuris dabar aikštėje veikiausiai praleis kur kas daugiau laiko, nei būtų praleidęs, jei komandoje būtų žaidęs J. Valančiūnas.
Pasak Š. Sakalausko, tai, kad D. Sabonis turės dar didesnį vaidmenį yra akivaizdu, tačiau eksperto manymu, esminis dalykas tokioje situacijoje yra tas, jog rankos naujiems manevrams atsiriš ir pačiam rinktinės treneriui Kaziui Maksvyčiui.
„Anksčiau buvo problema turėti du, ypač aukšto kalibro NBA lygos vidurio puolėjus ir vieną iš jų laikyti ant suolo. Na, o dabar turėtų taktika keistis, kadangi D. Sabonis daugiau žais. Jis yra labai kūrybingas, gali ne tik pelnyti taškus, bet ir kurti žaidimą. Kai turės daugiau erdvės, daugiau galimybių spręsti, tai, turbūt, prives rinktinės trenerių štabą prie naujų idėjų, kaip sustyguoti rinktinės žaidimą.
Dar pridėkime D. Motiejūną, kurio krepšinio suvokimas irgi labai aukštas. Jis, kaip ir D. Sabonis, irgi moka ne tik pats pulti, bet ir gerai kurti žaidimą. Galbūt treneriams net ir taktiką bus lengviau kurti su tokias dviem, panašumų turinčiais, kūrybingais vidurio puolėjais“, – mintimis su tv3.lt portalu dalijosi Š. Sakalauskas.
Trečiojo vidurio puolėjo klausimas
Šiuo metu išplėstiniame rinktinės kandidatų sąraše yra šešiolika žaidėjų, o J. Valančiūnui atkritus, realūs šansai patekti į galutinį dvyliktuką vidurio puolėjų grandyje be D. Sabonio bei D. Motiejūno atsiveria dar vienam vidurio puolėjui.
Tokiu galėtų būti į rinktinės stovyklą pakviestas 19-metis 218 cm ūgio NCAA lygoje praėjusį sezoną rungtyniavęs Motiejus Krivas arba Klaipėdos „Neptūno“ komandai atstovavęs, 22-ejų, 208 cm ūgio Ąžuolas Tubelis.
Akivaizdu, kad pastarojo šansai prasimušti į rinktinės dvyliktuką kur kas didesni. Vien žinant tai, kad praėjusį sezoną jis tapo LKL reguliariojo sezono MVP.
Taip mano ir krepšinio ekspertas Š. Sakalauskas, pasak kurio, įprastai treneriai nori, kad bent vienas vidurio puolėjas galėtų žaisti per dvi pozicijas – ne tik vidurio puolėju, bet ir sunkiuoju krašto puolėju, o būtent Ą. Tubelis ir galėtų tokiu būti.
„Ą. Tubelį matyčiau sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje, nors jis dabar yra labiau projektuojamas vidurio puolėjo pozicijoje. Lietuva jau ne vienerius metus turi sunkumų sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje ir dėti tokį talentą ten, kur jau yra ir taip ne vienas geras žaidėjas, galbūt yra ne toks ir geras variantas.
Žinoma, galiu ir klysti, nes rinktinės treneriai mato vaizdą iš arčiau bei dėliojasi, kaip jiems geriausia, tačiau, galbūt, atsižvelgiant į situaciją, reikėtų daugiau padiskutuoti apie tokį talentą kaip Ą. Tubelis su treneriais, kurie jį yra treniravę ir paieškoti įvairesnių sprendimų. Žaisdamas sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje jis ir daugiau žaidimo laiko gautų“, – svarstė su tv3.lt portalu bendravęs Š. Sakalauskas.
Jeigu Lietuvos krepšininkai pateks į olimpiadą, juos kovojant dėl medalių olimpiniame krepšinio turnyre bus galima išvysti liepos 27 – rugpjūčio 10 dienomis. Turnyre iš viso dalyvaus dalyvaus 12 krepšinio rinktinių.
Vietą olimpiadoje šeimininkų teisėmis gavo Prancūzija, dar septynios rinktinės (JAV, Kanada, Vokietija, Serbija, Pietų Sudanas, Japonija ir Australija) iškovojo bilietus pasaulio čempionate. Likusios keturios vietos paliktos olimpinių atrankų turnyrų nugalėtojoms.