Dviejų gigantiškų krepšinio organizacijų – FIBA ir Eurolygos – kivirčas jau anksčiau virto savotiška blokada, dėl kurios tarsi nelaimi nė viena pusė, bet pralaimi žiūrovas.
Jei dar prieš dvejus metus rinktinės atrankos turnyruose žaisdavo pajėgiausiomis sudėtimis, tai dabar šalies himnus ant parketo gieda ir tie žmonės, kurie kartais nė nesvajodavo patekti į nacionalinę komandą.
FIBA ir Eurolygos kirčiai
Nesunku prisiminti 2019 metų rugsėjį Kinijoje nugriaudėjusį Pasaulio krepšinio čempionatą. Lietuvos rinktinė į pasaulio pirmenybes pateko be didesnio vargo, bet jame neišvydome Europos čempionų Slovėnijos krepšininkų, taip pat pajėgios Latvijos rinktinės. Ir tam yra rimtų priežasčių.
Tada dar Dainiaus Adomaičio vadovaujama komanda žaidė šešiuose FIBA atrankos „languose“, viso sužaidė 12 rungtynių ir visose jose vertėsi be pirmo ryškumo žvaigždžių: NBA ir Eurolygos krepšininkų.
Štai Lietuvos ir Kroatijos rinktinių akistatoje Vilniuje vienu svarbesnių krepšininkų aikštelėje buvo Edgaras Želionis, dabar žaidžiantis Prancūzijos aukščiausios lygos paskutinėje komandoje.
Tos 12 rungtynių atrankoje į Pasaulio čempionatą praėjusiais metais išryškino vieną rimtą problemą – be Eurolygos krepšininkų nemaža dalis Europos rinktinių visiškai nebeprimena savęs, o vietinės lygos žaidėjų, kurie būtų pakankamai aukšto lygio, tiesiog nėra.
Bene garsiausiai nuskambėjusi Europos čempionės Slovėnijos rinktinės istorija tada puikiai iliustravo, kiek nesusipratimo į sirgalių ir netgi pačių žaidėjų bei trenerių galvas įnešė naujoji sistema. Praktiškai kiekvienas apie FIBA naują sistemą kalbėjęs treneris pabrėžė, kad Pasaulio čempionate nematyti Europos čempionų prilygsta absurdui.
Vadovaujantis šia „Anti-Eurolygos“ sistema, į Pasaulio čempionatą tuomet pateko ir tokios komandos, kaip virš 50 metų ten nebuvusi Lenkija. Lenkai, beje, užėmė aukštesnę vietą nei lietuviai – jie nukeliavo iki ketvirtfinalio ir užėmė aštuntą vietą.
Ko gero, retam krepšinio sirgaliui dar reikėtų paaiškinti, kad Slovėnijos krepšininkai, žaisdami pilna sudėtimi, lenkus įveiktų jei ne penkis iš penkių, tai bent keturis iš penkių kartų. Bet čia yra bet.
FIBA atrankos „langus“ organizuoja neatsižvelgiant į Eurolygos tvarkaraštį, o tai lygiagrečiai reiškia ir stipriausių krepšininkų nedalyvavimą rinktinėje. „Real“, „Anadolu Efes“, „Armani AX“, „Barcelona“ ar bet kuriam garsiam klubui atstovaujantis krepšininkas visų pirma sutartimis yra įpareigotas žaisti jame, o ne savo nacionalinėje komandoje.
Europos čempionato link
Įdomu buvo stebėti, kaip keitėsi dažno trenerio retorika kalbant apie naują FIBA atrankų sistemą. Iš pradžių pokyčiai tikrai netenkino didžiosios dalies specialistų, vis pasigirsdavo ir aštresnių frazių. Vis dėlto, laikui bėgant treneriai ėmė kartoti tą patį: „Nieko mes čia nepakeisime, yra kaip yra“.
Pasaulio čempionatas baigėsi, emocijos, džiaugsmai ir liūdesys atslūgo, todėl dabar nacionalinės komandos žvelgia tik į priekyje laukiančius iššūkius. O dabar didžiausias jų – patekimas į Europos čempionatą.
Atranka į Europos čempionatą šįkart – nesunki. Rinktinės dalyvaus trijuose atrankos „languose“ ir viso sužais 6 rungtynes. Tiesa, čia, kaip ir pastaruosius porą metų, nematysime ryškiausių žvaigždžių.
Viso atrankoje dalyvauja 32 komandos ir tik nedidelė dalis – 8 – į čempionatą nepateks.
Visos 32 rinktinės yra suskirstytos į 8 grupes po 4 komandas. Norint patekti į pirmenybes tereikia nelikti paskutinėje grupės vietoje.
Atrankos „langai“ vyks 2020 metų vasario 17-25 ir lapkričio 23 – gruodžio 1 dienomis bei 2021 metų vasario 15-23 dienomis.
Lietuva atrankoje varžysis C grupėje, kur žais su Belgija, Čekija ir Danija.
Lietuvos koziriai ir kitų bėdos
Dariaus Maskoliūno surinkta Lietuvos rinktinė didelių sunkumų kovoje dėl vietos čempionate neturėtų turėti. Nors ir be geriausių krepšininkų, ši nacionalinė komanda yra pajegėsnė už visas tris grupės komandas, o kelialapiui į pirmenybes užtektų aplenkti bent vieną jų.
Tiesa, išvadas daryti dar anksti, bet akivaizdu, kad Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), Europos taurėje, FIBA Čempionų lygoje ir kituose turnyruose žaidžiančių krepšininkų Lietuva turi pakankamai tam, kad taptų viena iš 24 pirmenybių dalyvių.
D. Maskoliūnas šešioms dvikovoms sukvietė šiuos krepšininkus:
Mantas Kalnietis (Krasnodaro „Lokomotiv"),
Žygimantas Janavičius (Klaipėdos „Neptūnas“),
Rokas Jokūbaitis (Kauno „Žalgiris“),
Tomas Dimša (Panevėžio „Lietkabelis“),
Paulius Valinskas (Panevėžio „Lietkabelis“),
Jonas Mačiulis (Atėnų AEK),
Donatas Motiejūnas (Šanchajaus „Sharks“),
Arnas Butkevičius, Eimantas Bendžius (Vilniaus „Rytas“),
Martynas Sajus (Panevėžio „Lietkabelis“),
Mindaugas Kuzminskas (Krasnodaro „Lokomotiv"),
Gytis Masiulis (Klaipėdos „Neptūnas“),
Laurynas Birutis (Prienų CBet)
Tai – solidus krepšininkų sąrašas, kurį, atsižvelgiant į kitas atrankoje dalyvaujančias komandas, galima laikyti vienu favoritų. Pati FIBA organizacija prieš atrankos pradžią paskelbė rinktinių reitingą, kuriame Lietuvos rinktinei skirta 4 vieta. Stipriau vertinamos tik Ispanijos, Prancūzijos ir Serbijos rinktinės.
Vis dėlto, FIBA nenoras taikstytis prie Eurolygos tvarkaraščio sudaro žymiai rimtesnių keblumų kitoms nacionalinėms komandoms. Pavyzdžiui, tai pačiai Slovėnijai ir Latvijai.
Slovėnijos rinktinė yra stipri komanda, tačiau ją pergalių link pastaruosius penkerius metus veda kelios ryškios figūros: NBA žaidžiantys Luka Dončičius ir Goranas Dragičius, Eurolygoje žaidžiantis Anthony Randolphas. Be jų ši rinktinė atrodo kur kas silpniau, o taip yra dėl silpno vietinio Slovėnijos čempionato ir elementaraus talento stygiaus tose situacijose, kai reikia suburti 12-14 konkurencingo lygio krepšininkų atrankoms. Štai slovėnai pralaimėjo ir pirmą dvikovą šioje atrankoje, kai ketvirtadienį gavo antausį nuo Vengrijos krepšininkų.
Latvijos rinktinė taip pat yra išaugusi į naujas aukštumas, tačiau reikia suprasti, kad latviai be NBA ir Eurolygos žvaigždžių negali surinkti tiek panašaus lygio žaidėjų, kiek tai gali padaryti ta pati Lietuva.
Vis tik, į šias pirmenybes pateks 24 iš 32 komandų, todėl abejoti, kad Slovėnijos arba Latvijos čempionate nebus, kol kas neverta.
Intriga ir trenerio komentaras
Bene didžiausiu šio FIBA atrankos „lango“ gardėsiu žiūrovams taps Donato Motiejūno sugrįžimas į rinktinę.
D. Motiejūnas paskutinį kartą Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkėjo 2017 metų Europos čempionate, kuriame rinktinė krito ketvirtfinalyje. Nuo tada, daugiau kaip dvejus metus, D. Motiejūnas nebuvo minimas net tarp kandidatų į galutinę sudėtį.
„Laukiu nesulaukiu to. Džiaugiuosi, kad viskas taip susidėliojo ir galiu atstovauti rinktinei“, – kalbėdamas su portalu tv3.lt ir TV3 žiniomis džiaugsmo neslėpė D. Motiejūnas.
Savo ruožtu Lietuvos rintkinės trenerio poste debiutuojantis D. Maskoliūnas atviravo, kad laiko pasiruošti rungtynėms tikrai nėra daug, bet jaudintis taip pat nėra ko.
„Suprantame, kad žaidėjai ne robotai, negalime įdėti čipų, kur būtų visa informacija. Bandome kažką išmokti ir įsisavinti. Vakare žaisime penki prieš penkis, tokiu ritmu dar pasitreniruosime ryt ir važiuosime žaisti (...) Jaudulio nebuvo, treniruotėje jaučiuosi gerai. Daugelį jų pažįstu daugelį metų, žaidėjai žino mane, aš juos“, – po pirmos savo surengtos rinktinės treniruotės kalbėjo D. Maskoliūnas.
Tvarkaraštis ir transliacijos
Visas Lietuvos rinktinės dvikovas tiesiogiai galėsite stebėti TV3 kanale, taip pat naujienų portale tv3.lt.
Vasario 21 d. 21:30 val. Belgija – Lietuva
Vasario 24 d. 19:30 val. Lietuva – Čekija
Lapkričio 26 d. ??:?? val. Lietuva – Danija
Lapkričio 29 d. ??:?? val. Lietuva – Belgija
2021 m. vasario 19 d. ??:?? val. Čekija – Lietuva
2021 m. vasario 22 d. ??:?? val. Danija – Lietuva
Europos čempionatas vyks keturiose valstybėse: Čekijoje, Sakartvele, Vokietijoje ir Italijoje.
