N. Indrušaitis su U16 vaikinų rinktine turėjo daugmaž 4 treniruotes, po kurių vyko į Europos čempionatą, tačiau talentingajam krepšininkui to visiškai pakako, o treneris nė negalvojo, kad įtraukti N. Indrušaitį į savo komandą yra kažkokia rizika.
„Iš tikrųjų nelabai rizikavome. Jeigu žaidėjas yra individualiai stiprus, yra protingas – jis įsilies į kolektyvą. Gal kažkiek pirmose rungtynėse trūko tarpusavio supratimo, bet matote – jis buvo rezultatyviausias žaidėjas, komanda laimėjo. Tai reiškia, kad viskas pasiteisino“, – dėstė T. Purlys.
Finalo rungtynių įrašą žiūrėkite ČIA:
„Aš jaučiuosi nerealiai. Esu labai patenkintas, kad gavau galimybę žaisti už Lietuvą. Labai džiaugiuosi, kad laimėjome. Mano tikslas, kai atėjau į šią rinktinę, buvo laimėti auksą ir mes tai padarėme“, – apibūdino savo emocijas išeivijos lietuvis N. Indrušaitis.
Universalusis lietuvis šiame čempionate buvo rezultatyviausias mūsų komandoje, rinkdamas po 15,1 taško, o šalia įspūdingo taškų skaičiaus – krepšininkas sugriebdavo po 4,6 atšokusio kamuolio.
Demonstruodamas tokią statistiką N. Indrušaitis užsitarnavo vietą tarp penkių geriausių U16 Europos čempionato žaidėjų.
„Šį įvertinimą vertinu gerai, bet man tai nėra svarbu – aš noriu žaisti komandišką žaidimą. Pagal rezultatus – labai gerai, kad patekau tarp penkių geriausių žaidėjų, bet tai yra nesvarbu. Svarbu, kad mes, kaip komanda, laimėjome“, – nesureikšmino savo patekimo tarp penkių geriausių čempionato žaidėjų N. Indrušaitis.
Įdomu ir tai, kad šis U16 Europos čempionatas N. Indrušaičiui buvo išskirtinis. Krepšininkas pirmąkart krepšinį žaidė europietiškomis taisyklėmis, kadangi iki tol rungtyniavo tik JAV.
„Pirmą savaitę per treniruotes reikėjo priprasti prie derinių, kaip komandos draugai juda be kamuolio. Europoje yra kitoks žaidimas. Kai pripratau, galvojau, kad mes gerai judiname kamuolį ir žaidžiame gerai. Europos krepšinio lygis yra labai geras“, – apie adaptaciją Europoje kalbėjo N. Indrušaitis.
Krepšininkas jau netrukus turės spręsti savo karjeros dilemą – žaisti NCAA (JAV studentų krepšinio lyga – aut. past.), G lygoje (NBA dukterinė lyga – aut. past.), o galbūt pasukti profesionalo keliu.
Nepaisant to, kad gynėjas šią vasarą susipažino su europietišku krepšiniu, krepšininkas žurnalistams atskleidė, kad JAV universitetų susidomėjimas juo – itin didelis ir lietuviu domisi elitinės programos.
„Taip, turiu pasiūlymus žaisti universitete. Aš dar turiu daugmaž metus pagalvoti, pašnekėti su šeima, treneriais ir nuspręsti, ką daryti. Turiu pasiūlymų iš Ilinojaus, „Iowa State“, „Marquette“, De Paul, Maryland universitetų ir su kitais universitetais dar bendraujame“, – apie JAV universitetų susidomėjimą šnekėjo N. Indrušaitis.
Kaip išvis Lietuvos krepšinio federacijos radare atsirado N. Indrušaitis, kuris, anksčiau pernelyg didelio dėmesio tiek iš ekspertų, tiek iš kitų krepšinio pasaulio žmonių, nesusilaukdavo?
„Aurimas Matulevičius mane daugiausiai parodė visiems. Jis buvo mano treneris Čikagoje, kai buvau mažesnis“, – trumpai pasakojo atletas.
Vieša paslaptis, kad T. Purlys sakė, jog tikslas Europos čempionate – auksas. Šį tikslą ir norą jo siekti strategas įskiepijo ir jaunimui.
„Taip, treneris norą laimėti auksą įskiepijo. Aš taip pat noriu visada laimėti – aš konkurencingas žmogus. Auksas yra visada mano tikslas“, – apie nugalėtojų mentalitetą pasakojo rezultatyviausias U16 Lietuvos rinktinės žaidėjas.
Ši U16 rinktinė turėjo ypatingą atmosferą – prieš kiekvienas rungtynes mūsiškiai atlikdavo tradicinį dėjimą, o rungtynių metu visi vieni kitus palaikė. Tai yra momentas, kurį N. Indrušaitis prisimins ilgai.
„Tik bendrą komandą – visi draugiški. Mane priėmė it žmogų, kuris Lietuvoje gyveno visą gyvenimą. Man labai patiko, kad jie draugiški ir man būti su jais komandoje buvo labai malonu“, – geriausią Europos čempionato prisiminimą apibūdino N. Indrušaitis.
Kiekvieno išeivijos lietuvio istorija yra vis kitokia – Ignas Brazdeikis Lietuvoje gyveno ankstyvoje vaikystėje, o paskiau į ją užsukdavo vasaromis arba kitomis progomis, Matas Buzelis, kitas išeivijos lietuvis, turi savąją būvimo Lietuvoje istoriją.
Visgi N. Indrušaičio istorija yra pakankamai panaši į I. Brazdeikio. Nojus puikiai kalba lietuviškai ir praktiškai kone kiekvieną vasarą atvykdavo į gimtinę, kurioje leisdavo laiką su artimaisiais.
„Aš kiekvieną vasarą skrisdavau į Lietuvą, bet kai prasidėjo COVID-19 pandemija ir krepšinis tapo didesne mano gyvenimo dalimi – negalėjau atvykti į Lietuvą“, – aiškino savo ir Lietuvos ryšį atletas.
