Kovo 5 d. į Sabaudijos (Italija) miestelį, apie šimtą kilometrų nutolusį nuo Romos, į suplanuotą treniruočių stovyklą išvyko šeši irkluotojai – Martynas Džiaugys, Aurimas Adomavičius, Rolandas Maščinskas, Dovydas Nemeravičius, Dominykas Jančionis, Žygimantas Gališanskis – ir du treneriai Kęstutis Keblys su Karoliu Sunklodu.
Pirmieji keturi irkluotojai su ketuviete 2017 m. tapo pasaulio čempionais.
Jau tuo metu SAM rekomendavo nevykti į labiausiai Europoje nuo koronaviruso purtomą valstybę.
Kovo 8 d. Italija paskelbė karantiną ir Lietuvą garsinantys atletai liko nežinomybėje. Po karantino įvedimo irkluotojams buvo uždrausta naudotis persirengimo kambariais, dušais, neleista palikti viešbučio po 18 val.
Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi artimas sportininkams žmogus, nepanoręs, kad būtų atskleista šio tapatybė.
Šaltinio teigimu, LIF neatliko jokių greitų sprendimų ir leido toliau irkluotojams sportuoti, o konkrečių veiksmų ėmėsi tik tada, kai Lietuva šį šeštadienį paskelbė apie karantiną ir uždaromas sienas.
Tai reiškia, kad sportininkai nežinomybėje Italijoje buvo palikti net keturias dienas, nesiimant veiksmų kuo greičiau juos sugrąžinti į tėvynę.
Sugrįš jie tik pirmadienį – iš Italijos skrenda į Rygą, o iš Latvijos sostinės juos parsiveš federacijos atstovai.
Vis tik LIF prezidentas Dainius Pavilionis teigia, kad į Italiją skrido, nes Sabaudijos regionas yra saugus, o atletai ten gyveno tam tikromis karantino sąlygomis. Pasak D. Paviliono nė vieno sportininko į Italiją per prievartą nevežė, o nenorėję vykti liko Trakuose.
„Kai jau žinojome problemas pasaulyje dėl koronaviruso, mes sportininkų perklausėme, ar jie sutinka vykti ar ne. Prievartą jie nebuvo vežami. Jaunimą visą palikome Trakuose. Jų tėvai gal buvo išsigandę, nes jie pasakė, kad truputį bijo. Tie, kurie sutiko, išvažiavo į Italiją.
Tas regionas yra saugus, pietuose, uždaras miestelis. Mes saugos priemonių ėmėmės – sportininkai po miestą nevaikščiojo, viešbutyje buvo praktiškai vieni, treniravosi gryname ore, kur pašalinių žmonių nebuvo. Tam tikrą karantino sąlygų jie ten laikėsi, kad nepakliūtų į tam tikras situacijas.
Palaikome gerus santykius su viešbučio savininku, ten vykome ne pirmą kartą ir jis užtikrino visas saugumo priemones“, – tv3.lt sakė D. Pavilionis.
Jis ir likusi federacija konkrečių veiksmų ėmėsi tada, kai tarptautinė irklavimo federacija (FISA) paskelbė apie atšaukiamą atranką į olimpines žaidynes, turėjusią vykti gegužę, o Lietuva paskelbė apie įvedamą karantiną.
D. Pavilionis tvirtina, kad sportininkų tarpe dėl susiklosčiusios nežinomybės skundų nebuvo, nors šaltinių teigimu atletai nėra patenkinti tuo, kaip federacija sprendė susidariusią situaciją.
„Visiems viskas gerai. Su treneriu bendrauju tris kartus per dieną, viskas yra gerai. Visą laiką su visais kontakte, pakankamai gerame. Jokio skundo nebuvo“, – tvirtina LIF vadovas.
Tuo pat metu, dar penki irkluotojai ir du treneriai išvyko į Graikiją. Jie į Lietuvą taip pat grįžta pirmadienį.
Su sportininkais į stovyklas neišvyko nė vienas gydytojas – jeigu nors vienas būtų sunegalavęs, būtų tekę kreiptis į vietos gydymo įstaigas, kuriose šiuo metu yra ekstremali situacija.
D. Pavilionis teigia, kad federacija tiesiog neturi resursų tam, kad į kiekvieną stovyklą išsiųstų savo gydytoją.
Prieš keletą metų įvykusi reforma – kai iš Lietuvos olimpinio sporto centro buvo atleisti gydytojai ir federacijos pačios turėjo juos samdyti – lėmė, kad dauguma federacijų turėjo tenkintis ženkliai mažesniu mediciniu personalu, nes pačioms samdyti gydytojus kainavo didelius pinigus.
Irkluotojais jau kurį laiką sėkmingai rūpinasi Mantvydas Šilkūnas.
„Jis važiuoja į stovyklas, bet ne į visas. Rinktinė, pavyzdžiui, dabar yra išskaidyta į tris skirtingas stovyklas. Mes padarėme pilną patikrą sportininkų, gydytojas yra visad kontakte, kad ir nuotoliniu būdu. Trijų daktarų neturime ir negalime visur išvežti jų“, – pripažįsta D. Pavilionis.
Prezidentas žada, kad iš Rygos sportininkai bus pargabenti laikantis visų reikalingų saugos priemonių, o didžiausią nežinomybę kelia sienos kirtimas, pastarosiomis dienomis tapęs vienu opiausių klausimų vyriausybei, siekiant į Lietuvą sugrąžinti visus piliečius.
„Iš Rygos centro užsakėme autobusą. Latviai greičiausiai atveš iki sienos, jie (sportininkai, red. past.) ją pereis pėsčiomis, nes nėra aiškumo kaip bus – įleis ar ne. Ties siena jau lauks mūsų lietuviškas autobosiukas“, – pasakoja vadovas.
D. Pavilionis teigia, kad žino, kas siekia pakenkti LIF reputacijai ir mano, kad tai tėra užkulisiniai žaidimai: „Aš žinau iš kur visa informacija. Vienas žmogus, kuris liko šeštas, pradėjo skųstis. Visiems geranoriškai buvo pasakyta, kad gali važiuoti tie, kurie nori. Kurie nenori, gali likti namie – jokių pretenzijų. Visi išvažiavo savo noru. Dabar to sportininko artimas asmuo rašo teisybės neatitinkančią informaciją. Gaunasi vos ne žmogaus noras patekti į keturvietę bet kokiu būdu. Aš tik taip galiu pateisinti tokius rašinėjimus“.
LIF prezidentas pateikė ir pavyzdį – Graikijoje sportavusi Viktorija Senkutė šeštadienį paprašė būti sugrąžinta į Lietuvą ir tai nedelsiant buvo įvykdyta.
„Nors Graikija nėra paskelbta nei pavojinga zona, nieko. Federacija tikrai atsižvelgia į kiekvieną reakciją ir juodinti mūsų nėra garbinga.
Mes į visus vyriausybės nutarimus tikrai atsižvelgiame, kaip į sportininkų. Visi norėjo patekti į olimpiadą ir treniravosi“, – tvirtina jis.
Sportininkai kol kas neteikia komentarų apie susidariusią situaciją. Grįžę jie pateks į karantiną, bus ieškoma galimybės juos izoliuoti, kartu suteikiant galimybę toliau sportuoti.
Užstrigo 2 tūkst. žmonių
Užsienio reikalų ministras po vyriausybės posėdžio prasitarė, kad ambasados šiuo metu turi apie 2 tūkst. užsiregistravusių žmonių, kurie nori grįžti namo, bet negali to padaryti. Daugiausia tokių žmonių yra Ispanijoje. Taip pat sudėtinga situacija yra prie Lenkijos sienos.
„Mes vakar vakare gavome detalesnį išaiškinimą apie variantus, kas galėtų būti. [su Lenkija]. Gal keliauti konvojuojant. Tokių automobilių yra apie 400, kitas variantas būtų keliauti traukiniu“, – kalbėjo L. Linkevičius. Jis sakė, kad situacija komplikuojasi, ji negerės.
„Mes turėtume koordinuoti savo pozicijas, jau vakar kalbėjau su kolegomis iš Estijos, Suomijos. <..> Apie galimybes žmonėms grįžti į savo šalis. Noriu pasakyti, kad kartais elgiamės tikrai neatsakingai“, – sakė ministras apie atostogautojus Pietų Tenerifėje arba slidininkus Italijoje, kurie ten išvyko jau po Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijų ten nevykti.
Iš Ispanijos, matyt, reiks organizuoti komercinius skrydžius, svarstė ministras. „Žinau, kad yra tokių, kurie nori likti ten, kur yra. Jei yra tokių galimybių, raginčiau taip daryti“, – aiškino L. Linkevičius.
Kalbėdamas apie kelionių kompensavimus perkant brangius bilietus grįžti į Lietuvą, ministras sakė, kad nereiktų tikėtis, kad viskas bus kompensuota. Esą reikia socialinio teisingumo ir supratimo, kad atsidūrėme tokioje situacijoje, kokioje atsidūrėme.
