Šiuo metu lengvosios atletikos čempionatuose rengiamos 4x100 m vyrų, moterų ir mišrios estafetės bei 4x400 m vyrų, moterų ir mišrios estafetės. Tiesa, abejos mišrios estafetės į varžybų programą pridėtos tik pastaraisiais metais. Nacionalinėje estafečių stovykloje didžiausias akcentas dėtas į 4x100 m vyrų, moterų estafetes bei 4x400 m mišrią estafetę. Bent dalį stovyklos vaisių galėsime išvysti jau birželio 6 dieną Vilniaus Vingio parko stadione. Čia vyks „Cosma“ taurės estafečių bėgimo varžybos.
Paskutinį kartą Lietuvos estafetė tarptautiniame čempionate startavo 2018 metais. Berlyne (Vokietija) vykusiame Europos čempionate dalyvavo moterų 4x400 m estafetė, kuri užėmė 15-ą vietą.
Lietuvos sprinto rungčių vyr. treneris M. Skrabulis Vilniaus sporto klube „Cosma“ treniruoja aštuonis sprinterius ir dar tris konsultuoja. Trenerio komandoje – olimpiečiai ir Lietuvos rekordininkai Gediminas Truskauskas bei Modesta Justė Morauskaitė. Buvęs lengvaatletis ir Lietuvos čempionas pripažįsta, jog šiuo metu mūsų šalies estafečių lygis nėra aukštas, tačiau tikimasi jau artimiausiu metu rezultatus pagerinti:
„Tikiuosi, kad po šios vasaros (lygis – aut. past.) pakils laipteliu ar dviem aukščiau. Norisi, kad kasmet tas lygis kiltų. Gal jis ir nepasieks mūsų rezultatų disko metimo rungtyje, bet tikrai gali tapti elitine rungtimi.“
Apie estafečių naudą bendruomenei kalbėjęs treneris M. Skrabulis užsiminė apie reikalingas charakterio savybes ir paminėjo sprinto burbulą, kuriame ugdomi greičiausi lengvaatlečiai: „Su estafete tu gali išsivežti daugiau žmonių ir daugiau įtraukti į tą, kaip sakau, teisingą sprinto burbulą. Jeigu Lietuvos čempionate svarbios tik pirmos trys pozicijos, tai estafetėje turi būti šeši žmonės. Niekada nebus taip, kad būtinai tik greičiausi bėgs estafetę, nes čia reikia daug charakterio savybių. Sportininkas turi mokėti susitvarkyti su adrenalinu.“
Nors estafetėse sprinteriai įveikia jiems įprastus nuotolius, galutinis rezultatas priklauso ne tik nuo greičio. Pasak M. Skrabulio, estafetėse daug techninių detalių ir strategijos, kuri gali atnešti geresnį rezultatą: „Pavyzdžiui, lazdelės perdavimas gali atrodyti labai elementariai, bet ten vyksta daug procesų. Atbėgančio atleto greitis turi kuo mažiau kristi, o išbėgančio, tame 30 metrų ilgio koridoriuje, turi būti kuo didesnis. Tada ir įvyksta tolygus perdavimas, kai abu bėga optimaliu greičiu, o ne vienas stabdosi, kitas greitėja. Tai čia yra detalė, bet kad ją išpildytum, reikia daug treniruotis.“
Kviečiame skaityti išsamų interviu su nacionalinės rinktinės sprinto rungčių vyr. treneriu ir susipažinti su mintimis apie estafečių specifiką, ranka pasiekiamus nacionalinius rekordus bei tarptautinius čempionatus.
– Kaip kilo idėja surengti estafetėms dedikuotą stovyklą?, – lengvoji.lt paklausė Marto Skrabulio.
– Ačiū lengvosios atletikos federacijai, kad pirmą kartą istorijoje surengėme tokią stovyklą. Anksčiau buvo tokia mintis, bet reikėjo nacionalinės rinktinės vyr. trenerės Nijolės Medvedevos pritarimo. Ji leido ir suprato estafečių stovyklos naudą. Labai svarbu, kad sportininkai visur būtų kartu, nes įprastai susirenka tik prieš varžybas ir pasitreniruoja tą lazdelės perdavimą. Dabar komanda yra tikrai subrendusi gerinti Lietuvos rekordus visose estafetėse, o stovykloje turėjome 95 proc. greičiausių sprinterių. Nesakau, kad bus lengva tai padaryti, bet asmeniniai rezultatai leidžia matematiškai skaičiuoti, kad įmanoma.
Reikia stipriai dirbti su lazdelės perdavimu, ypač 4x100 m estafetėje, nes tai techniškai labai sudėtinga rungtis. Reikia labai jausti vienas kitą. Iš šono žiūrint viskas gali atrodyti paprastai, bet ten yra labai labai daug detalių.
Labai smagu, kad pavyko pirmą kartą žengti tokį žingsnį ir padaryti nacionalinę estafečių stovyklą. Manau, kad kiekvienais metais tokią stovyklą organizuoti taps įprasta. Be abejo, pirmoje stovykloje pasitaikė ir nemažai klaidelių, bet tai neišvengiama. Antra stovykla būtų daug kokybiškesnė, geriau sustrateguota, gal ir lokacija pasirinkta kita, kur būtų patogiau dirbti kelioms grupėms. Esame maža šalis, bet čia galime daug pasiekti. Lengvoji atletika yra individuali sporto šaka, bet estafetės padaro ją komandiška. Mes kovojame su kitomis komandomis, užsieniu, o ne tarpusavyje.
Su estafete tu gali išsivežti daugiau žmonių ir daugiau įtraukti į tą, kaip sakau, teisingą sprinto burbulą. Jeigu Lietuvos čempionate svarbios tik pirmos trys pozicijos, tai estafetėje turi būti šeši žmonės. Niekada nebus taip, kad būtinai tik greičiausi bėgs estafetę, nes čia reikia daug charakterio savybių. Sportininkas turi mokėti susitvarkyti su adrenalinu. Tas pas lazdelės perdavimas, jeigu jis yra geras, gali lemti 0,3 sekundės. Todėl ir reikia tokių stovyklų, kad pažintum žmones, pamatytum jų sugebėjimus ir suteiktum šansą tiems, kurie galbūt nelipo ant apdovanojimų pakylos individualiose varžybose. Kai įtraukiama daugiau žmonių ir jiems suteikiamos geresnės sąlygos, tai naudos gauna tiek sprinto, tiek ir estafečių rungtys.
– Kuo ši stovykla buvo specifinė? Ką naujo sužinojai apie sportininkus?
– Kadangi komanda nemaža, tai dirbome grupėmis ir šlifavome įvairias detales. Sportininkai vieni kitus stebėjo, po truputį integravome naujas dalykus ir skirdavome jiems daugiau laiko, jei reikėdavo. Svarbu buvo viską planuoti taip, kad visoms grupėms užtektų laiko. Stovykloje buvo daug bendro darbo ir akcentuotos būtent estafečių treniruotės. Kartais reikėdavo paanalizuoti klaidas, tai kadangi visas treniruotes filmuojame, žiūrėdavome vaizdo medžiagą ir informaciją sistemindavome. Stovykloje įgavome daug naudingos patirties ir pamatėme, ko trūksta bei kur galime patobulėti.
Domiuosi ir bendrauju su treneriais iš JAV ir kitų šalių, kurios ruošia daug estafečių. Žinoma, su visais negalime lygintis, nes kitur gali būti 20 sprinterių, o reikia atsirinkti tik 4. Mes neturime tokios prabangos.
Kalbant apie asmenines savybes, tai būna labai greitų žmonių, kurie tiesiog neatlaiko įtampos ir adrenalino estafetėje. Tai juos veikia neigiamai, jie nesugeba susifokusuoti ir gerai sureaguoti. Gali jaudintis, prastai atvesti ranką. Bet yra ir tokių žmonių, kuriuos tas adrenalinas ir komandiškumas užveda. Jie estafetėse dar geriau pasirodo negu individualiai. Atstovaudami komandai gauna papildomų jėgų, susikoncentruoja ir greitai reaguoja. Yra toks juokas, kad gimė arba negimė estafetei. Tai nereiškia, kad jie lėtesni ar prastesni, tiesiog skiriasi charakterio bruožai. Vieni gali atsakyti už kitus, prisiimti atsakomybę ir dirbti komandai, o kiti tampa nestabilūs.
– Su kuo tau asocijuojasi lengvosios atletikos estafetės?
– Su strategija, nes ten labai daug techninių detalių. Pavyzdžiui, lazdelės perdavimas gali atrodyti labai elementariai, bet ten vyksta daug procesų. Atbėgančio atleto greitis turi kuo mažiau kristi, o išbėgančio, tame 30 metrų ilgio koridoriuje, turi būti kuo didesnis. Tada ir įvyksta tolygus perdavimas, kai abu bėga optimaliu greičiu, o ne vienas stabdosi, kitas greitėja. Tai čia yra detalė, bet kad ją išpildytum, reikia daug treniruotis.
Vasarą įtakos turi ir vėjas, kuris gali būti pliusinis ar minusinis. Jis lemia ne tik galutinį rezultatą, bet ir sportininkų jėgas bei tą lazdelės perdavimą. Svarbu jausti tą žmogų, o kai su juo esi kiekvieną dieną, gali netgi nuspėti, kaip jis bėgs. Tada tu gali atbėgti greičiau arba lėčiau, tačiau tokius dalykus reikia šlifuoti, nes nėra lengva tai pasiekti. Negaliu sakyti, kad šitoje vienoje stovykloje labai patobulėjome, bet bent jau pamatėme, kur esame.
Sportininkui labai svarbu pasitikėti 100 proc. ne tik savimi, bet ir tuo žmogumi, kuris tau atneša lazdelę. O iš trenerio pusės, dabartinės technologijos leidžia matuoti greičius, juos analizuoti. Su filmuota medžiaga paprasčiau taisyti klaidas ir ieškoti sprendimų.
Raktai į sėkmę ir būtų pastovus darbas bei pasitikėjimas savimi ir kitais.
– Prieš beveik tris savaites Guangdžou (Kinija) vyko pasaulio estafečių čempionatas. Ar buvo nustebinusių rezultatų?
– Ispanų rinktinė tikrai nustebino, kadangi iškovojo aukštas pozicijas ir gerino rekordus. Ispanija labai gerai pasiruošusi bei daugelį metų rengia nacionalines estafečių stovyklas. Faktas, kad dalis komandų neatvažiavo stipriausios sudėties, bet jos jau turi kelialapius į čempionatus, todėl gali kreipti dėmesį į žmonių pasirinkimą ir išsibandymą. Mūsų atveju reikia su esamais žmonėmis spausti maksimumą ir taip lipdyti ateities pamatus.
4x100 m estafetėje tikrai galime lygiuotis ir pasimokyti iš amerikiečių bei japonų. Japonai yra super techniški, o amerikiečiai sugeba iš daug žmonių sulipdyti geras komandas. Jie turi begalę trenerių ir jau sukurtą estafečių kultūrą. 4x400 m estafetėje galima atkreipti dėmesį į olandus. Kiek žinau, jų visa sprinto sistema buvo pastatyta ant estafečių kultūros ir paruošimo. Taip tobulėjo individualūs žmonės, kurių, kaip minėjau, į estafetę pritraukti galima daugiau. Galbūt sprinteris pats nepatenka į Europos čempionatą, bet su estafete gali netgi finale dalyvauti. Estafetė išplečia rungčių ir atletų spektrą, todėl naudą mato visa bendruomenė – tiek sportininkai, tiek federacija.
– Kokios yra Lietuvos estafečių galimybės startuoti pasaulio bei Europos čempionatuose?
– Dėl pasaulio čempionatų, tai turime būti realistais. Šiemet dar tikrai per anksti, bet noriu tikėti, kad kitame jau galėtume turėti bent vieną estafetę. Turime daug jaunimo, kurie bėga 400 m, tačiau jiems reikia laiko. Turime ir subrendusių sportininkų, bet jiems irgi dar reikia šlifuoti detales. Sakyčiau, kad 4x100 m merginų estafetė jau yra pasiruošusi startui Europos čempionate. Jau praeitais metais Romoje (Italija) galėjome ten startuoti, bet tiesiog rezultatas buvo užfiksuotas ne laiku, o po to ir traumų turėjome. Merginos net neabejoju, kad kitais metais Europos čempionate gali bėgti. Turint aiškų tikslą ir diegiant estafečių kultūrą Lietuvoje, galime pasisemti daug naudos.
– Lyginant su kitomis rungtimis, kokiame lygyje yra mūsų estafetės?
– Manau, kad prie silpnesnių. Visgi, tikiuosi, kad po šios vasaros pakils laipteliu ar dviem aukščiau. Norisi, kad kasmet tas lygis kiltų. Gal jis ir nepasieks mūsų rezultatų disko metimo rungtyje, bet tikrai gali tapti elitine rungtimi.
– Kur turime didžiausią potencialą?
– Tai šiai dienai 4x100 m merginų estafetę galėčiau įvardinti. Išskirčiau ir 4x100 m bei 4x400 m mišrias estafetes, bet joms dar reikia laiko.
– Kai kurie Lietuvos estafečių rekordai negerinti nuo 1983, kiti nuo 2008 metų. Ar laikas perrašyti istoriją?
– Labai stiprūs žmonės bėgo, bet tie rekordai nėra nepasiekiami. Tikrai realu rekordus gerinti, pavyzdžiui, 4x100 m vyrų estafetėje reikia gerai perduoti lazdelę, o 4x100 m merginų rekordas jau 2023-aisiais buvo ranka pasiekiamas, nors tada specialiai tam nesitreniravome. Pagal asmeninius rekordus, sportininkai šią vasarą jau yra pasiruošę naujiems rekordams, bet reikia toliau treniruotis ir šlifuoti detales. Nėra daug estafečių varžybų, todėl, pavyzdžiui, 4x400 mišrioje estafetėje rezultatai priklausys nuo to, kaip Modesta Justė Morauskaitė atsigaus po traumos ir ar spės įgyti formą. Sezono metu sudėtinga surinkti pajėgiausias sudėtis, bet tikiuosi sportininkų ir trenerių supratimo. Galbūt galima paaukoti vieną asmeninį startą ir jį atiduoti estafetei. Svarbu galvoti apie komandos interesus, nes tikrai turime gerus šansus Europos čempionate. O ir sportininkai ten patekę gali turėti 2 šansus – tiek asmeninėje rungtyje, tiek estafetėje.
– Pastaruoju metu į tarptautinius čempionatus pridėtos 4x100 m ir 4x400 m mišrios estafetės. Ar tai simbolizuoja didesnį pasaulinės lengvosios atletikos organizacijos dėmesį estafetėms?
– Būtent taip ir galvoju, nes tų estafečių vis daugėja, o ne mažėja. Tai ženklas ir mums, kad estafetės yra svarbu ir reikia joms ruoštis. Kadangi yra daug įvairių estafečių, bendruomenė ir susidomėjusių skaičius didėja. Žiūrovam tai yra patrauklios rungtys, o ir patiems atletams tai yra įdomu, nors ir sudėtinga.
– Įprasta estafetes organizuoti čempionatų paskutinėmis dienomis. Ar tai viena įdomiausių ir smagiausių rungčių žiūrėjimui?
– Man kaip sprinto treneriui, tai be abejonės (šypsosi). Čia reikėtų žiūrėti į statistiką, bet kadangi sportininkai atstovauja savo šaliai, tai daugiau atsakomybės ir rizikos. Tas palaikymas kitoks, kai tu palaikai ne vieną asmenį, o visą rinktinę. Be to, greičiai labai dideli, o ovacijų visada būna daug. Manau, tai įrodo, kad estafetes stebėti mėgsta daugelis.
– Birželio 6 dieną vyks estafečių varžybos Vilniuje. Koks jų tikslas?
– Kadangi pirmą kartą vyko nacionalinė estafečių stovykla, tai norisi neatsilikti ir su varžybomis. Tikslas yra realizuoti tą įdirbį, pataisyti klaidas. Kuo daugiau startų, tuo daugiau galimybių turime. Svarbu, kad atsirastų kultūra ir žmonės matytų ne tik individualias rungtis, bet ir komandines. Tai dar vienas žingsnis į priekį ir tikiuosi, kad ne tik stovyklą, bet ir tokias varžybas galėsime organizuoti kasmet.
– Ar didelė konkurencija pasaulyje būtent estafečių rungtyse?
– Priklauso nuo estafetės, bet Europos ir pasaulio čempionatuose gali startuoti 16 komandų. Aišku, yra atvejų, kai būna 8 ar 24. Mūsų tikslas ir yra praverti šiuos vartus, o galbūt išsiųsti estafetę ir į Los Andželo olimpines žaidynes. Artimiausias planas yra patekti tiek vyrams, tiek moterims į kitais metais vyksiantį Europos čempionatą Birmingame (Jungtinė Karalystė). Manau, kad tai būtų labai didelis žingsnis į priekį. Galime ten turėti 4x100 m estafetes ir 4x400 m mišrią estafetę. Matome, kad į tarptautinius čempionatus dėl aukštų normatyvų ir reitingų sistemos patekti yra sudėtinga. Konkurencija be galo didelė ir ateityje tik didės, bet mes patys pasirinkome šitą kelią, todėl turime ruoštis ir kovoti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
