Dviejų dalių ESPN rodomos dokumentikos, pavadinimu „Lance“, pirmoji dalis žiūrovus pasiekė gegužės 24-ąją, o antroji dienos šviesą išvys jau šį sekmadienį, gegužės 31-ąją.
Kadaise tikra sporto legenda laikytas amerikietis 2012-aisiais metais prisipažino, kad praktiškai visą savo karjerą vartojo dopingą. Iš jo buvo atimti septyni garsiojo „Tour de France“ varžybų nugalėtojo trofėjai. Tačiau jis prarado ne tik spindinčius apdovanojimus, bet ir kur kas daugiau – pagarbą iš sirgalių, kurie šį sportininką laikė sektinu pavyzdžiu.
„Kai kurie dalykai buvo tikrai sunkūs, kai kurie dalykai, kurių klausiau aš, jam nepatiko“, – sakė filmo kūrėja Marina Zenovich.
Tačiau ne visi pažiūrėję pirmąją dalį liko itin patenkinti. „The Guardian“ žurnalistas Aaronas Timmsas apibūdino tai kaip brutalų ir keistą vaizdą, kuriame prie visos istorijos trūko svarbiausio dalyko – paties atleto apgailestavimo dėl savo veiksmų.
L. Armstrongas savo biologinio tėvo nepažinojo. Jo mama būsimo sportininko susilaukė būdama vos 17 metų. Visą vaikystę pats buvęs sportininkas apibūdina kaip labai sunkią.
„Stebuklas, kad netapau serijiniu žudiku“, – kalbėdamas apie vaikystę ir mamos auklėjimo metodus kalbėjo L. Armstrongas.
Pirmoje dokumentikos dalyke iškart girdime istorijas apie L. Armstrongo patėvį Terry. Šio paveikslas yra daugiau nei akivaizdus – stiprus tironas.
„Jis be manęs nebūtų tapęs čempionų, – sako Terry Armstrongas. – Aš jį taip niekindavau ir ignoruodavau, kad tai jį tarsi varė į priekį.“ Pats dviratininkas prisimena, kad patėvis iš jo išspausdavo viską, ką tik galėdavo.
Dokumentikos dalyje minima istorija, kai L. Armstrongas norėjo dalyvauti triatlono lenktynėse, tačiau tuo metu jam dar nebuvo šešiolikos metų, o būtent nuo šio amžiaus sportininkai ten galėjo dalyvauti. „Pamiršk tai, dalyvauk nelegaliai ir laimėk lenktynes“, – jis ištarė ir dalyvavo varžybose suklastojęs gimimo liudijimą.
Anot „The Guardian“, tai galėjo būti visa ko pradžia. Jaunuolis taip įtraukė save į nesibaigiantį melo ratą, kad nematė nieko aplink.
M. Zenovich buvusį čempioną kalbino aštuonis kartus tarp 2018 metų kovo ir 2019 metų rugpjūčio mėnesių.
„Leidžiama viskas”, – sakė pats buvęs dviratininkas. Tačiau, anot režisierės, jai ligi šiol sunku perprasti patį L. Arsmtrongą ir apskritai, kodėl jis sutiko duoti šiuos interviu.
L. Armstrongui 1996 metais buvo diagnozuotas sėklidžių vėžys. Vėliau jis išplito ir kitose kūno dalyse. Daktarai jo šansus išgyventi vertino itin prastai, prisimena sportininkas. Kai kurie sakė, kad yra 60-70 proc. šansai, kad amerikietis neišgyvens. Tačiau šią kovą vėliau sportininkas prieš ligą laimėjo.
"I don't know the answer to that."
—Lance Armstrong when asked if he thought he got cancer because of doping pic.twitter.com/Fo3YnIJtowREKLAMA— ESPN (@espn) May 25, 2020
L. Armstrongas buvo kaltinamas, kad prisidengdamas savo įkurtos organizacijos, kuri padeda vėžiu sergantiems žmonėms darbais, bandydavo nuplauti esantį gėdos jausmą. „Tai neteisinga, – sakė pats dviratininkas. – Nors patį faktą, kad sergu vėžiu, kartais ir naudodavau kaip „skydą“.“
Pats dviratininkas atskleidė, kad naująją tuo metu dopingo rūšį EPO pradėjo naudoti maždaug 1990-aisiais ar šiek tiek vėliau. Derekas Bouchardas-Hallas, buvęs vienas JAV dviračių federacijos vadovų, atskleidė, kad tuomet sportininkai dopingą naudojo „be limitų“. Tai buvo visa ko pradžia, kai sunku buvo sužiūrėti viską.
Sportininko pavardė nuolat buvo minima įvairiuose tyrimuose dėl draudžiamų preparatų vartojimo, tačiau jis pats tą visada griežtai neigė.
Floydas Landis, buvęs L. Armstrongo komandos draugas, kurio liudijimai labai prisidėjo antidopingo kontrolieriams vykdant tyrimą dėl sportininko draudžiamų preparatų vartojimo tikino, kad buvęs „Tour de France“ čempionatas tiesiog moka gerai meluoti.
„Sunku meluoti žmonėms. Man tas nesisekė itin gerai, bet Lance‘as tą puikiai mokėjo.“ Paklaustas, kodėl jis taip daro, F. Landis atsakė: „Jis jaučiasi nejaukiai būdamas savimi, gal dėlto.“
Dokumentikoje L. Armstrongas užsiėmęs gana gynybinę pozicijos. Sunkiai galima įskaityti emocijas jo akyse ar perprasti kūno kalbą. Praktiškai nenaudojamas žodis „aš“. Dažniau pasitelkiama „mes“, „jie“ ar „vyrai“.
„The Guardian“ apibūdindami pirmąją dokumentikos dalį rašo, kad pats buvęs sportininkas taip ir nesupranta, kad po tiek metų jis vis dar tas pats. Nepaisant skandalų, tiesos, žinojimo, kaip jis nuvylę daugybė savo sirgalių, jis vis dar piktas labiau ne ant savęs, o tarsi dėl to, kad tiesa paaiškėjo.
Ši dokumentika sulaukė įvairių reakcijų viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, sporto sirgaliai pastarąjį mėnesį galėjo mėgautis dešimties dalių dokumentika apie Michaelį Jordaną ir Čikagos „Bulls“ geruosius laikus NBA, pavadinimu „The Last dance“.
Tačiau „Lance“ yra visai kitokio pobūdžio istorija.
„Už ką mes nusipelnėme, kad jis būtų vienas žinomiausių sportininkų istorijoje?“, – klausia Ebenas Weissas, portalo bicycling.com žurnalistas.
L. Armstrongas ypač dviračių sporto entuziastus pastatė į tokią nepatogią poziciją. Tai tarsi istorija, kai tavo kaimynystėje ilgą laiko yra ramu ir tada atvažiuoja naujas kaimynas su garsiai kriokiančia „Lamborghini“.
Jis pasakoja savo istoriją iš savo perspektyvos, tačiau labai gerai, kad M. Zenovich neleidžia nukrypti nuo bendro konteksto, įpindama ir jau kiek pamirštas istorijas bei kitus žmones. Dviratininko vaikystė tikrai buvo sunki, galbūt tai ir buvo tas variklis, jį paskatinęs būti, tam tikra prasme, brutaliu.
Dviračių sporto pasaulyje, kaip ir kitose sporto šakose, iškart galima pamatyti tuos, kurie dirba, daro daugiau nei kiti. L. Armstrongas savo dviratį dažnai naudojo ne kaip priemonę, o kaip gerai užtaisytą ginklą, pastebi žurnalistas.
Jis ilgai neigė vartojęs dopingą ir kaltino visus šmeižtu ir siekiu jį nuversti. Galiausiai 2012 metų interviu metu su garsiąją Oprah Winfrey jis tiesiai šviesiai pasakė – „taip, vartojau dopingą“. Bet kas labiausiai stebina, kad net po to jis apie tai šnekėjo taip ramiai, lyg tai būtų taip paprasta.
1999 metais, kai L. Armstrongo draudžiamų preparatų testas jau buvo teigiamas per „Tour de France“, jis išsisukinėjo sakydamas, kad neapdairiai nepaskaitė etiketės ir pasitepė kremu nuo saulės, kurio sudėtyje buvo draudžiamos medžiagos.
L. Armstrongas „Tour de France“ laimėjo net septynis kartus iš eilės tarp 1999 ir 2005 metų. Pats sportininkas yra sakęs, kad būtų laimėjęs ir nevartodamas dopingo, jei jo nebūtų vartoję ir kiti, jei visi būtų buvę švarūs.
Kaip pastebi žurnalistas E. Weissas, kuriam ir pačiam teko būti ne kartą būti šalia L. Amstrongo, šis filmas ir visa sportininko istorija yra būtent tokia: dažnai nežinai, ką galvoti, bet tai taip tave įtraukia ir jam pasibaigus tu nori dar.
The complexity. The drama.
— 30 for 30 (@30for30) May 25, 2020
LANCE, Part 2 premieres Sunday, May 31 at 9 PM ET on ESPN 🍿 pic.twitter.com/FADgCs66r9
L. Armstrongas yra viena kontraversiškiausių figūrų sporto pasaulyje. Kadaise didis čempionas, tikra ikona, sulaukęs lyginimų su Michaelu Jordanu ar Michaelu Phelpsu, bet dabar virtęs žmogumi, kurį tiesiog sunku perprasti.
„Nepateisinama, kaip aš naudojau savo, kaip sporto lyderio pavyzdį, – vienintelę savo klaidą išskyrė buvęs sportininkas. – Negerai taip naudoti savo įvaizdį. Dėl to aš tikrai labai gailiuosi. Norėčiau tai pakeisti, tapti geresniu žmogumi.“
Bet, kaip pastebi, vienas iš dokumentikos žiūrovų, L. Armstrongas daugeliui sporto fanų buvo tarsi Dievas ir faktas, kad, pasirodo, jis visą tą laiką buvo šarlatanas, padaro šią visą jo gyvenimo istoriją neįtikėtinai įdomia.
