Penketuką pradeda Čikagos „Bulls“ lyderis DeMaras DeRozanas, ketvirtas yra Los Andželo „Clippers“ žvaigždė Kawhi Leonardas, o tarp lietuvių įsiterpė Hjustono „Rockets“ naujokas Dillonas Brooksas.
Verta pabrėžti, kad tai yra subjektyvi „Bleacherreport“ sporto žurnalisto Granto Hugheso nuomonė, kuri nebūtinai atitinka realybę. Vis tik naujienų portalas tv3.lt siūlo atidžiau pažvelgti, kodėl mūsų šalies krepšininkai atsidūrė labiausiai pervertintų NBA žaidėjų sąraše.
Domantas Sabonis: kaip tai įmanoma?
Kyla natūralus klausimas, kaip tris kartus į „Visų žvaigždžių“ rungtynes patekęs žaidėjas, kuris praėjusį sezoną baigė pelnydamas po 19,1 taško, 12,3 atkovoto kamuolio ir atlikdamas po 7,3 rezultatyvaus perdavimo gali būti pervertintas?
Pradėkime nuo to, kad jį iš esmės pranoko San Francisko „Warriors“ aukštaūgis Kevonas Looney, kai jo atstovaujamas klubas įveikė Sakramento „Kings“ pirmajame NBA atkrintamųjų rate. Šioje serijoje „Kings“ iš dalies pralaimėjo dėl to, kad D. Sabonis nesugebėjo pataikyti iš perimertro ir apsaugoti savo krepšį nuo varžovų išpuolių baudos aikštelėje.
Vis šie trūkumai išryškėjo atkrintamosiose varžybose, kai varžovai išstudijavo D. Sabonio žaidimą ir privertė jį išeiti iš komforto zonos.
D. Sabonis yra nepaprastai apdovanotas žaidėjas puolime, tačiau kartu yra ir ribotas. „Kings“ ekipai, kuri nori daugiau nei patekimo į atkrintamąsias, šie lietuvio trūkumai yra reikšmingi.
Jei jis nesustiprins šių akivaizdžių savo trūkumų, Sabonis, ko gero, netaps skambias pergales nešančiu veiksniu. „Warriors“ Vakarų konferencijos ketvirtfinalio serijoje tarsi parašė vadovėlį, kaip reikia gintis prieš vieną naudingiausių lygos žaidėjų ir varžovai ateityje neabejotinai tuo naudosis.
Šiame sąraše D. Sabonis yra ir dėl to. Kad per artimiausius penkerius metus „Kings“ lietuviui sumokės 217 mln. JAV dolerių. Veiksmingiausias reguliaraus sezono Sakramento klubo ginklas, kuris po 17 metų padėjo „Kings“ grįžti į atkrintamąsias, turi per daug akivaizdžių trūkumų, kad užsitikrintų tikros NBA žvaigždės reputaciją.
J. Valančiūno statistika – apgaulinga?
Analizuodami statistiką turėtume būti pakankamai protinti ir suprasti, kad „centras“, kuris renka dvigubo dublio vidurkį, dar nėra žvaigždė. Mes žinome, kad geriausi lygos aukštaūgiai sugeba ne tik apsiginti prieš tiesioginius varžovus, bet ir „išgyventi“ susikeitimą gynyboje, kai liekama prieš mažesnį, bet vikresnį oponentą.
Geras vidurio puolėjas gerokai sumažina priešininkų pataikymo procentą baudos aikštelėje ir netgi priverčia atlikti mažiau metimų. Kitaip tariant, geriausi „centrai“ sugeba ne tik užsiimti vietą baudos aikštelėje.
Žvelgiant pro 1996 m. NBA prizmę, J. Valančiūnas atrodo kaip žvaigždė. Tačiau 2022–2023 m. jo užfiksuotas 14,1 taško (54,7 proc.) ir 10,2 atkovoto kamuolio vidurkis, nedaro jo žvaigžde šių laikų kontekste.
Naujojo Orleano „Pelicans“ vertina J. Valančiūno ilgas rankas ir sugebėjimą blokuoti metimus. Geroji Valančiūno pusė gynyboje – įbauginti gynėjai, kurie vengia veržtis po krepšiu ir renkasi atakuoti iš tolimesnių distancijų.
Didžiausia problema yra ta, kad Valančiūnas yra varžovų taikinys gynyboje „numeris vienas“ žaidžiant „2x2“.
Neturėdamas vikrių kojų, kuriomis jis galėtų bent kiek lygiavertiškai pasigalynėti su gynėjais, jis dažniausiai lieka po krepšiu, o tai nėra geras pasirinkimas šių dienų krepšinyje. Statistika iškalbinga – tokiose situacijose, kai J. Valančiūnas po išsikeitimo ginamaisiais nekyla į viršų ir lieka apačioje, 65,3 proc. atvejų pasibaigia taškais, o tai yra antras blogiausias rodiklis tarp visų taip žaidžiančių lygos krepšininkų.
J. Valančiūna yra tvirtas ir kietas vyrukas, kuris kaunasi iš visos širdies, tačiau geriausi jo turimi įgūdžiai nelemia pergalių, o jo trūkumai gali sumažinti atstovaujamos komandos sėkmę.
Koks čia lietuvis,išverstu kailiu zydosas.
