Lengvoji atletika anaiptol nėra vienintelė olimpinė sporto šaka, kurią per pastaruosius kelis dešimtmečius smarkiai paveikė dopingo atvejai, tačiau dėl savo svarbiausio profilio ir didžiulio Rusijos dopingo ir atsakomybės vengimo masto ji išgyveno niūrų laiką.
Šiek tiek juokinga, kad nė vienas Rytų vokietis niekada nebuvo pagautas atliekant dopingo kontrolės testą žaidynėse, kad Benas Johnsonas, 100 metrų bėgimo nugalėtojas, buvo vienintelis sportininkas, kurio mėginyje 1988-aisiais buvo rasta draudžiamų medžiagų, ir kad tik keturi, nė vienas iš jų nebuvo medalininkas, buvo pagauti 1992 m.
Visai nesena pažanga antidopingo protokoluose ir ypač pakartotinis saugomų mėginių testavimas pasitelkus naujus metodus, siekiant atskleisti medžiagas, neaptinkamas naudojimo metu, suteikė tikrai šokiruojančių skaičių.
2008 m. Pekino žaidynėse diskvalifikuoti 35 sportininkai, vėliau 22 medaliai buvo įteikti žmonėms, iš kurių butų buvus pavogta galimybė apturėti svarbiausią momentą jų karjeroje ir būti remiamiems.
Po ketverių metų Londone susidurta su stulbinančiais skaičiais – 88 diskvalifikacijos, 19 perskirstytų medalių.
Vienintelis indėlis į tą 2012-ųjų metų įskaitą buvo moterų 1500 m bėgimas, kur šešios iš devynių geriausių finišavusiųjų, įskaitant aukso ir sidabro medalininkes, vėliau buvo nušalintos arba jos buvo grįžusios į varžybas iš ankstesnio nušalinimo.
Sukčiavimo mastai buvo akivaizdžiai stulbinantys.
Raumeningoji lengvaatletė Asli Cakir Alptekin, kuri jau buvo nušalinta dvejiems metams dėl dopingo, finišavo pirma, tačiau vėliau pergalė buvo anuliuota po to, kai ji buvo vėl pagauta sukčiaujant ir diskvalifikuota aštuoneriems metams.
Tėvynainė Gamze Bulut, kuri praėjusiais metais 18 sekundžių pagerino savo asmeninius rekordus, tačiau neturėjo atsakymų, kai buvo paprašyta paaiškinti tai, taip pat finišavo antra, tačiau vėliau buvo diskvalifikuota dėl nenormalių kraujo lygių.
Rusė Tatjana Tomašova finišavo ketvirta, tačiau buvo paaukštinta į sidabro medalio poziciją, nepaisant to, kad anksčiau yra buvusi nušalinta dėl sukeisto šlapimo testavimo metu. Penktoje vietoje likusios, Etiopijoje gimusios švedės Abeba Aregawi, perkeltos į trečiąją vietą, kraujyje po ketverių metų rastos draudžiamos medžiagos. Jos draudimas buvo panaikintas dėl techninės detalės.
Vėliau baltarusė Natallia Kareiva (septintoji) ir rusė Jekaterina Kostetskaja (devintoji) buvo diskvalifikuotos iš varžybų dėl dopingo pažeidimų, o dar dvi atletės buvo nušalintos atrankoje.
Britė Lisa Dobriskey finale užėmė 10-ą vietą ir pranašiškai sakė: „Netikiu, kad konkuruojame vienodomis sąlygomis – manau, žmonės galiausiai bus sugauti“.
L. Dobriskey turėjo visas teises būti įsiutusi, nes Pekine iš jos buvo atimtas bronzos medalis, kurį laimėjo ukrainietė Nataliya Tobias, kuri vėliau buvo pagauta – kraujyje rasta testosterono.
Rezultatai taip pat buvo klaidingai iškreipti vidiniame lauke, ir tai buvo daroma dešimtmečius, nes testavimo pradžioje buvo nesugebėta išgąsdinti ar pagauti draudžiamas medžiagas vartojusius milžinus.
2004 m. Atėnų žaidynėse vyrų rutulio stūmimo, disko ir kūjo metimo aukso medalininkai buvo diskvalifikuoti, taip pat nušalintos moterų šaudymo aukso ir bronzos medalininkės.
Pekine kelios olimpietės – moterų kūjo metimo čempionė, sidabro medalio laimėtoja disko metimo varžybose ir sidabro bei bronzos medalius iškovojusi sportininkė – buvo tarp 17 moterų, kurios išdidžiai stovėjo ant prizininkų pakylos, su iškeltomis nacionalinėmis vėliavomis, o vėliau buvo diskvalifikuotos.
Viskas pastebimai pagerėjo nuo tų tamsių dienų. Rio buvo tik devynios diskvalifikacijos ir nebuvo perskirstyti medaliai, atskleistas plataus masto Rusijos dopingo vartojimas ir vėlesni draudimai. 2017 m. buvo įsteigtas nepriklausomas lengvosios atletikos sąžiningumo skyrius.
Šis progresas pakreipė pusiausvyrą link švarių sportininkų, tačiau tai nesibaigiantis karas, o kiekviena olimpiada yra tik aukščiausio lygio mūšio laukas.
