Vienas sėkmingiausių visų laikų plaukikas Michaelas Phelpsas skundžiasi pūslėmis ir žaizdomis ant rankų, tačiau golfo lazdos neketina paleisti. Karjerą baigęs 27 metų amerikietis džiaugiasi gyvenimu: „Dabar galiu grožėtis miestais už baseinų ir viešbučių ribų. Tai nepalyginamai įdomiau.“
22 olimpinius medalius (iš jų 18 – aukso) iškovojęs M. Phelpsas pernai Londono olimpinėse žaidynėse nusprendė dėti tašką savo karjeroje. Tiesa, pabaiga nebuvo tokia, kokios amerikietis tikėjosi. 400 m plaukime jis liko prizininkų pakylos papėdėje, o 200 m plaukimo peteliške pirmąją poziciją užleido Pietų Afrikos Respublikos atstovui Chadui le Closui. Nepaisant to, su keturiais aukso ir dviem olimpiniais sidabro medaliais M. Phelpsas atsisveikino su didžiuoju sportu būdamas viršūnėje. Tuomet jis pasinėrė į golfą ir pokerį, rūpinasi savo labdaros organizacija ir pagal rėmėjų sudarytą grafiką keliauja po pasaulį.
Antradienį į Berlyną užsukusi plaukimo žvaigždė kaip „Omega“ veidas atidarė vieną parodą ir surado laiko vokiečių leidinio „Welt“ žurnalistams.
– Vargu ar rasi pasaulyje didesnės sėkmės lydimą sportininką už jus. Ar dar turite į ką lygiuotis?
– Mano idealas vis dar yra Michaelas Jordanas. Žaviuosi juo. Norėjau plaukime pasiekti tai, ką jis padarė krepšinyje. Jis pakeitė požiūrį į krepšinį. Šią sporto šaką žmonės žiūri kitaip, nes čia buvo M. Jordanas, jo žaidimas ir pergalės. Niekas negalėjo jo sustabdyti. Ar buvo pavargęs, ar sirgo – niekada nesiteisino. Tai mane žavėjo dar kai buvau vaikas. Jis – tikras čempionas.
– O šiais laikais?
– M. Jordanas vis dar gyvas. Jį kartą buvau sutikęs. Buvo šaunu – tikrai ypatingas momentas.
– Kur susitikote?
– Praėjusių metų pabaigoje „Ryder Cup“ varžybose. Viename golfo renginyje Los Vegase netgi žaidėme kartu. Nuostabu.
– Norite paklausti, kas mano didžiausia stiprybė ir silpnybė? Jei ko noriu, darau dėl to viską, kad pasiekčiau. Kaip M. Jordanas neleidžiu, kad kas nors man pastotų kelią. Esu ambicingas, siekiantis tikslo ir sudedu visas emocijas į tai, ką darau. Jei yra silpnų vietų, visuomet gali su tuo dirbti.
– Tai ar turite silpnybių?
– Nebent kartais saldumynams.
– Praėjus devyniems mėnesiams, kai baigėte karjerą, to nematyti.
– Galite tai pamatyti (ploja sau per pilvą ir krizena). Nebeturiu tokio lygaus pilvo kaip anksčiau.
– Plaukimas buvo jūsų gyvenimas ir aistra. Ar netrūksta chloruoto vandens kvapo?
– Esu laimingas, kad nereikia to kvapo daugiau kęsti. Galėdavau penkis kartus per dieną eiti į dušą, tačiau vis tiek užuosdavau chlorą. Žinote ką? Nepasiilgstu nei chloro dvoko, nei ko kito. Gal tik Alison Schmitt pokštų. Kai kurie buvo geri, tačiau dauguma – prasti. Pasiilgstu žmonių iš JAV plaukimo rinktinės.
– Kas užėmė jūsų gyvenime plaukimo vietą?
– Neabejotinai – golfas.
– Ar golfas suteikia tiek adrenalino, kiek plaukimas?
– Taip. Jei padarai du iš eilės sėkmingus smūgius, nori daugiau. Golfas – bene sunkiausia, ką gyvenime esu žaidęs.
– Sunkiau net už plaukimą?
– Taip! Viena sudėtingiausių sporto šakų, kuria man teko užsiimti. Laikui bėgant lengviau netampa. Žinau, ką blogai darau ir teoriškai turėčiau tai patobulinti. Noriu tapti geru žaidėju. Golfas – naujas mano iššūkis.
– Po alinančios plaukimo treniruotės sportininkas jaučiasi išsekęs. Ar to jausmo nepasiilgstate?
– Panašiai jau jaučiuosi ir žaisdamas golfą. Per šešis mėnesius smūgiavau 20 tūkst. kamuoliukų, nuo 1500 iki 2000 per dieną. Ranka buvo tarsi suplėšyta, visur pūslės, kartais kraujavo. Buvo dienų, kai velniškai skaudėjo.
– Esate laimingesnis?
– Kitaip laimingesnis. Bet kuriuo atveju, esu labiau atsipalaidavęs nei kada nors anksčiau. Niekuomet nebuvau įsitempęs, tačiau dabar atsipalaidavimo daugiau. Jokio spaudimo nejaučiu ir gyvenu laimingą gyvenimą. Praėję 20 metų man suteikė nepaprastai daug džiaugsmo – galėjau atstovauti savo šaliai, varžytis su plaukikais iš viso pasaulio. Dabar mano knygoje prasideda naujas skyrius.
– Praėjusiame skyriuje jus ilgai vadino „Robotu“ ir „Mašina“, nes jūs visuomet laimėdavote. Tuomet teko pralaimėti Londone, ar dėl to dar pykstate?
– Mano karjeroje buvo laikas, kai nieko nepralaimėdavau. Tuomet po 2008 metų Pekino olimpiados atėjo laikas, kai visko buvo per daug. Giliai savyje jaučiau, kad vis dar norėjau tęsti karjerą. Kažkaip pavyko aistrą plaukimui susigrąžinti.
– Kada įvyko lūžis?
– 2011 metų pasaulio čempionate. Žinoma, buvo distancijų Londone, kurias labai norėjau laimėti. Tačiau tai buvo mano klaida – žinau, kaip tuos ketverius metus ruošiausi. Susigyvenau su savo sprendimu. Negalėjau trokšti geresnės karjeros pabaigos. Buvo taip, kaip norėjau. Pasiekiau viską, ką tik kada nors norėjau.
– Tai kada bus revanšas Chadui le Closui? Taip pat jūsų kolega Ryanas Lochte teigė, kad 2016 metų olimpiadoje nori su jumis suvesti sąskaitas.
– Ryanas sako daug ką, kad tik dėmesį nuo savęs į mane perkeltų. Viskas, ką dabar galiu pasakyti, – esu laimingas dabar ir mėgaujuosi ramybe bei golfo žaidimu. Aš vis dar būsiu matomas prie baseino pasaulio čempionate ir tikrai stebėsiu 2016 metų olimpines žaidynes. Ar sugrįšiu? Nežinau. Tai laiko klausimas. Šiuo metu esu patenkintas.
