Pirmoje sezono akistatoje spalio 3 d. 18 val. G.Kurtinaičio auklėtiniai namų tvirtovėje priims Joniškio „Delikatesą“.
37-erių G.Kurtinaičio trenerio kelias prasidėjo būtent „7bet-NKL“ pirmenybėse, Raseinių „Rasų“ klube.
2015–2016 m. sezoną specialistas pradėjo kaip žaidžiantysis vyr. trenerio asistentas, o sezono viduryje tapo pagrindiniu komandos strategu.
Kitą sezoną Kurtinaičio vadovaujama Raseinių ekipa nužygiavo iki mažojo „7bet-NKL“ finalo. Specialistas teigė, kad per septynerių metų laikotarpį, po etapo „Rasuose“, susidomėjimo lyga praradęs nebuvo.
„Daugiau sekdavau viršutines turnyrinės lentelės komandas, nes dėl laiko stokos tekdavo rinktis, – portalui nklyga.lt sakė strategas. – Anksčiau sezonus baigusias komandas daugiau mažiau žinau, bet viršuje esančias stengiuosi kiek įmanoma daugiau pasekti.
Žaidėme turnyrą Ukmergėje ir labai nustebino fiziškumas, buvo tikrai daug kontakto, o tai paliko gerą įspūdį. Žinau, kad šioje lygoje žaidėjai visada labai kovingi, motyvuoti ir manau žaisti bus sunku. Tačiau mes irgi susikomplektavome neblogą komandą ir rinkdami ją itin akcentavome charakterius. Norėjau būtent tokių žaidėjų, kurie myli krepšinį, nes tokie gali daugiau jam duoti atgal. Kadangi visi turi papildomus darbus, tai be galo sunku ir dirbti, ir žaisti. Stengiausi išsirinkti tuos, kurie net ir pavargę gali duoti kažką krepšiniui, nes po darbo tu neateini išsimiegojęs pietų miego kaip profesionalai ir panašiai.
Manau, jog iš charakterių pusės mums pavyko surinkti labai gerą kolektyvą. Komandos chemija kol kas yra nuostabi ir viskas idealu. Tačiau sakoma, kad tikras veidas pasimato, kai ateina sunkumai, tad pažiūrėsime kokie vieningi liksime tada, nors tikiu, jog viskas bus gerai.“
Kurtinaitis „7bet-NKL“ debiutantams pastaruosius trejus metus vadovavo Regionų krepšinio lygoje („Nostra.lt-RKL“). Per šį laikotarpį Kauno r. ekipa du kartus tapo RKL vicečempionais (2022 m. ir 2023 m.).
„Kaip treneriui kiekvienas sezonas kažką prideda, gal ne kiek tobulėjimo prasme, o dėl patirties, – sakė specialistas. – Iš tikrųjų dabar suprantu, kodėl klubai nori strategų su didele patirtimi. Kadangi su kiekvienais metais mokaisi iš klaidų. Jau pernai ir užpernai buvo keletas skaudžių rungtynių, todėl vis tikiuosi, kad tas mokymosi procesas baigsis ir gal šiemet bus rezultatai (juokiasi).
Buriant naujo sezono sudėtį Kauno r. komandos strategas nusprendė turėti kelis atakų organizatorius – Dominyką Domarką, Šarūną Vasiliauską, Tomą Galecką ir Liną Krivicką.
„Iš esmės – tai krepšinio evoliucija. 90-aisiais būdavo, jog turi pagrindinį įžaidėją, antrą įžaidėją, o dabar krepšinis eina link to, kad vis mažiau akcentuojamos tos pozicijos, – aiškino G.Kurtinaitis. – Ką sakau ir komandai, jog aš noriu baigti rungtynes su geriausiais penkiais žaidėjais nepriklausomai nuo jų pozicijos. Jeigu du aukštaūgiai sugebėtų atkovoti kamuolius, galbūt prie jų galėtų žaisti trys įžaidėjai, jei tuo metu nepralaimėtume lentos. Čia tik vienas iš pavyzdžių.
Mano filosofija tokia, kad neprisirišu prie pozicijų. Manau, kad pas mus nėra per daug įžaidėjų, nes sezonas ilgas, esame šiek tiek apsidraudę, jeigu kažkuris žaidėjas iškristų iš rikiuotės. Pabandysime sumažinti kiekvieno žaidimo laiką tam, kad traumų tikimybė sumažėtų ir niekas nežaistų po 38 minutes. Tai tik planai, nenoriu iš anksto prisikalbėti, nes galbūt ateis situacija, kai Šarūnas Vasiliauskas žais 40 minučių. Aišku, tikiuosi, kad to nebus ir nereiks. Prieš sezoną turbūt visi treneriai nori to paties, o kai jis prasideda, pasimato realybė – nekantriai laukiame.“
Anot „Omegos-Tauro-LSU“ stratego, ilgalaikė klubo vizija bus orientuota į jaunus žaidėjus, o daugiausiai patirties turintys Š.Vasiliauskas ir D.Domarkas jiems yra puikiausias profesionalumo pavyzdys.
„Mūsų komanda nėra trumpalaikis projektas, – atviravo specialistas. – Prie mūsų piramidės prijungėme LSU ir „Tornado“ krepšinio mokyklą. Mūsų komandoje turėtų žaisti jaunimas, bet šiemet nepavyko prisikviesti jaunimo tiek, kiek asmeniškai norėjau. Keletas jaunuolių pasirinko kitas komandas, kažkas išvažiavo ir į užsienį. Galbūt jie dar nepatikėjo šiuo projektu, kadangi esame nauja komanda, bet per šį sezoną tikimės užsitarnauti gerą vardą ir prisikviesti daugiau jaunimo.
O Domarkas ir Vasiliauskas šiam projektui tinka dėl to, nes jų profesionalumas yra geras pavyzdys jaunam žmogui. Galėčiau daug pasakoti kaip reikia elgtis kiekvienam profesionaliam sportininkui, bet tokius dalykus papasakoti yra sunku. Dabar pirštu gali parodyti į Šarūną ar Dominyką, kurie viską pradeda nuo tokių smulkių dalykų kaip atėjimas į treniruotę pirmiems, lieka po jos prasitampyti. Visi šie dalykai susideda į profesionalumą, kurie jį demonstruoja kasdien. Man garbė juos treniruoti ir džiaugiuosi, jog mus suvedė keliai. Dabar beliko, jog procesas duotų rezultatą.
Nors esame nauja komanda, mes neturime laiko įsivažiuoti, o lūkesčiai iš rajono bei universiteto yra dideli. Kai ateini į naują projektą, iškart norisi pamatyti vykstantį procesą. Vasarą labai daug skaičiau jaunimo rinktinių trenerių interviu, kurie sakė, jog nori aukso, o po to grįžta be grybų ir kašutės (juokiasi). Todėl mes nenorime rėkti apie auksą, konkrečių vietų nesame užsibrėžę, tikslas yra išeiti, kovoti ir pateikti gerą produktą aikštelėje. Žiūrėsime kaip toli mums pavyks nukeliauti, bet pirmas tikslas yra patekti į atkrintamąsias, tačiau iki jų dar labai didelis laiko tarpas. Kaip šiemet parodė NKL – tai yra atvira lyga ir bet kuris klubas gali iššauti.“
Oficialiai Lietuvos rinktinės vyr. treneriu tapęs Rimas Kurtinaitis taip pat yra „Omegos-Tauro-LSU“ garbės prezidentas. Apie ilgai lauktą šansą tėčiui pasisakė ir legendinio stratego sūnus.
„Kartais pagalvoju, kad tėčiui galbūt po sezono reikėtų vasarą pailsėti, visgi jau nebe jaunuolis, – šypsodamasis sakė tituluoto trenerio sūnus. – Tačiau žinau, kad giliai širdyje jis turėjo svajonę vadovauti Lietuvos rinktinei, todėl tokie dvejopi jausmai. Norėčiau, jog tėtis turėtų laiko pailsėti, bet džiaugiuosi, jog įgyvendina savo svajonę. Esmė ta, kad jo svajonė nėra tik sudalyvauti, o ši rinktinė turėjo daug problemų ir tėčio laukia labai daug darbo. Įdomu, ar per tą mėnesį jis sugebės pakeisti rinktinės mentalitetą, nes tam gali prireikti daugiau laiko.
Džiaugiuosi, kad pagaliau tai įvyko, nors turėjo turbūt tą šansą gauti prieš 10 metų, bet geriau vėliau nei niekada. Tik dabar tas darbas bus dar sunkesnis nei būtų buvęs anksčiau, nes mūsų kovinė dvasia rinktinėje yra nusimušusi. Reikia tai atgal įskiepyti ir atvažiuoti į rinktinę nebe su šuniukais ant rankų (juokiasi). Kažkam reiks tokius dalykus pasakyti ir manau Balčiūnas šį trenerį pasirinko ne veltui.“
